Noriu, bet nedarau!?

Ar dažnai ryždavotės pradėti naują gyvenimą nuo pirmadienio, tačiau visi geri ketinimai pirmadienį ir baigdavosi? Kiek kartų žadėjote sau svarbių dalykų neatidėlioti vėlesniam laikui? Kodėl tai vyksta? Ar tikrai esame tokie neatsakingi, kad duodami sau pažadą negalime jo tesėti? Gali būti keletas priežasčių.

1. Tingumas.

Ar jums žinoma frazė: „Jėgų turiu, valios turiu, bet neturiu valios jėgos“. Ji nėra beprasmė. Jei jėga tai energija veiksmui, tam tikra įtampa, o valia – gebėjimas sąmoningai kontroliuoti savo veiksmus ir poelgius, tai valios jėga yra mūsų sąmonės sukurta įtampa atlikti tam tikrus veiksmus. Kai nujaučiame, kad savo planų įgyvendinimui reikės daug pastangų, nenorėdami persitempti, tiesiog to nedarome. Valios jėga išgaruoja ir patenkame į švelnų tinginystės glėbį.

2. Nedarome, nes pasąmoningai nenorime to daryti.

Pavyzdžiui, norite sustiprinti raumenis ir sakote sau, kad nuo rytojaus pradėsite bėgioti stadione, bet kitą dieną negalite pakilti iš lovos, nes jums ir taip gerai. Psichologijoje tai vadinama vidiniu pasipriešinimu. Svarbu suprasti, kam priešinuosi? Pasipriešinimą dažniausiai sukelia nesąmoningas vengimas patirti kaltę, gėdą, nerimą, atstūmimą. Be to dar noras ilgiau pamiegoti ir pagulinėti lovoje… Sunku suvokti, kad norite vieno dalyko ir tuo pat metu norite visiškai priešingo.

3. „Aš ir tas, kuris yra toli“.

Neuromokslininkai įrodė, kad galvodami apie SAVE ir apie kitus žmones, naudojame skirtingas smegenų sritis. Apie save galvojame daugiau nei apie kitus. Tai teisinga, kitaip neišgyventume. Galvodami apie save ateityje, naudojame tą smegenų dalį, kuri „atsakinga“ už kitus žmones. Todėl jei „tas“ žmogus, t.y. aš, nusprendė pradėti naują gyvenimą nuo pirmadienio, tai šiandieniniam man tai nelabai rūpi.

4. „Neigiamas vidinis dialogas“.

Bet koks darbas, kuris mums patinka, teikia malonumą ir džiaugsmą, ir nereikalauja iš mūsų papildomų pastangų. Ir atvirkščiai, jei suprantame, kad turime padaryti tai, kas mums nepatinka, turime save priversti ir „motyvuoti“. Ir kaip mes tai darome? Mes pradedame save barti ir spausti. Nepasitenkinimas savimi, kritika, savo galimybių nuvertinimas tampa pagrindine gyvenimo nesėkmių priežastimi.

5. Nuovargis.

Jūsų kūnui reikia kokybiško poilsio. Apie ką galvojate, kai ilsitės? Apie tai, ką reikės padaryti pailsėjus? Smegenims nėra jokio skirtumo, ar ką nors darote, ar apie tai galvojate. Taip smegenys pervargsta. Pagalvokite apie ką nors malonaus, persijunkite: „Apie tai pagalvosiu rytoj, o šiandien ilsiuosi.“ Suteikite sau galimybę atsipalaiduoti ir pailsėti.

6. Noras viską atlikti tobulai, arba perfekcionizmas.

Tai yra įsitikinimas, kad negaliu sau leisti atlikti darbą netobulai. Perfekcionistas teisia pats save, pats kuria standartus, kurių turi laikytis. Tobulumas – tai nuostabu, tačiau gyvenime jis nepasiekiamas arba reikalauja iš žmogaus per daug energijos ir pastangų. Todėl, jei negaliu to padaryti tobulai, iš vis nedarau.

KĄ DARYTI?

Kad jums sektųsi, Biblijoje siūlomas vienas patikimas būdas. Jį naudojo ir naudoja daugelis sėkmingų žmonių: „Imkis darbo, ir Viešpats bus su tavimi.“ (1 Kronikų knyga 22, 16; KBV) Jums tereikia imtis darbo! Turėkite pozityvų požiūrį, nebarkite savęs už tai, kad jūsų viduje vyksta procesai, apie kuriuos kalbėjome pirmiau. Atidus, rūpestingas požiūris į save, į tai, ką turite ir ką jau padarėte, leis jums suaktyvinti savo vidinius resursus ir įgyvendinti fantastiškiausias svajones bei planus.

Linkiu gerų permainų jūsų gyvenime.

Autorius: Jelena Grebeniuk, psichologė

Šaltinis: 8doktorov.ru

Tofu užtepėlė su bazilikais

Ingredientai:

Tofu sūrio – 180 g

Česnako – 2 skilt.

Baziliko lapelių – pagal skonį

Citrinos sulčių – pusės citrinos

Druskos – pagal skonį

Valgomųjų mielių dribsnių – 2 v. š.

Alyvuogių aliejaus – 1 v. š.

Graikinių riešutų – saujelė

Vandens – truputį

Viską sutrinti iki vientisos masės. Skanaus!

Mokytojams…

„Kad mokytojas, prabilęs meilės balsu mokslo metų pradžioje, nepavargtų taip kalbėti ištisus metus, mokiniai turėtų rodyti jam pagarbą.“ (Matas Lukošiūnas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Džiaugiuos nauja diena kaip dovana…

„Nebūna tokio ryto, kad Viešpats nubustų su bloga nuotaika, nes Jis visuomet pasiruošęs tarnauti…“ (Danielius Dūda)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Gyvenimas – lyg pakelės pastogė…

Gyvenimas – lyg pakelės pastogė... 
Tiktai trumpam čia ateini...
Nuo vėjų pasislėpt vilies. Pastovi
ir greit, bet gal ilgam jau išeini...

Gyvenimas – lyg vasara, lyg trumpas sapnas...
Kad taip galėtum jį sapnuot nekart, ilgai!..
O jei sapne tame laukai pražydę, kvapnūs,
taries laimingas, traukiasi vargai...

Gyvenimas – kaip piligrimo nelengva kelionė,
vis atsisveikinti, kažką palikti vis turi...
Ir jei ne Viešpaties didi malonė,
užvertų neviltis gyvenimo duris.

Ir jei ne Viešpaties didi malonė,
koks būtum vienišas čia, žemiškoj kelionėj...

(2003 birželis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Be Dievo gyvenimas yra betikslis, o be tikslo jis neturi prasmės. Gyvenimas be prasmės yra nereikšmingas, jame nėra vilties. Jei jums pažįstamas beviltiškumo jausmas, luktelkite! Kai pradėsite gyventi vardan tikslo, jūsų gyvenime ims vykti nuostabūs pokyčiai. Dievas sako: ‘Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų… dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį’ (Jeremijo 29, 11)“. (Rikas Vorenas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Maistinė ankštinių daržovių vertė

Mokslininkas Jamesas Andersonas iš Kentukio universiteto širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai rekomenduoja kasdien suvalgyti bent vieną stiklinę ankštinių daržovių.

– Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus vyrų, kurie savo mitybą papildė ankštiniais augalais, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo 19 proc. Tiriamieji suvalgydavo po stiklinę ankštinių produktų per dieną, jomis pakeisdami duoną ir bulves.

– Ankštiniuose esančios skaidulos stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, šalina alkį ir netgi sumažina insulino poreikį diabetikams. Ankštinių daržovių valgymas padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kitų žarnyno ligų, taip pat sumažina tam tikrų vėžio rūšių riziką. Liaudies medicinoje pupelių—česnakų nuoviras vartojamas kaip vaistas nuo kosulio.

Net konservuotos pupelės išlaiko didžiąją dalį savo maistinių savybių. Konservų trūkumas yra tas, kad juose dažniausiai yra daug druskos. Jei nuspręsite naudoti sūdytas konservuotas pupeles, pirmiausia nuplaukite jas vandeniu, kad pašalintumėte druskos perteklių.

100 gramų virtų ankštinių yra maždaug:

6—17 g baltymų,

10—27 g sudėtinių angliavandenių,

6—8 g skaidulų,

70—170 kcal,

bei kalio, geležies ir tiamino.

Tuo pačiu metu pupelėse visiškai nėra cholesterolio ir beveik nėra riebalų.

Skirtingos rūšies ankštiniuose yra šiek tiek skirtingos šių maistinių medžiagų proporcijos. Pavyzdžiui:

Paprastose pupelėse / sojos pupelėse / lęšiuose yra maždaug:

9 / 16,6 / 9 g baltymų,

23 / 10 / 20 g sudėtinių angliavandenių,

6,4 / 6 / 7,9 g skaidulų,

127 / 172 / 114 kcal.

Ankštinėse daržovėse yra gana daug baltymų, 2–3 kartus daugiau nei grūduose. Dėl šios priežasties šis maistas anksčiau buvo vadinamas „vargšų mėsa“.

– Kepant duoną galima pridėti ankštinių augalų. Naminės duonos maistinė vertė padidės, jei į ją pridėsite daigintų ankštinių daržovių. Grūdui sudygus, padidėja jo maistinė vertė: pavyzdžiui, baltymų kiekis padidėja 15 – 30 proc. Taip pat padaugėja skaidulų, chlorofilo, vitaminų B, C ir aktyvių fermentų.

Šaltinis: Don Colbert knyga „Valgyk ir gyvenk“

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM