Brokoliai – idealus maistas nesveikai širdžiai

Paskutiniu metu, tiek Europoje, tiek Amerikoje, brokolių auginama vis daugiau. Žmonės vis dažniau renkasi juos, o ne žiedinius kopūstus, dėl to, kad brokoliai sukelia mažiau vidurių pūtimo ir daugelio nuomone, jie skanesni.

• SAVYBĖS:

Iš visų kopūstinių šeimos augalų brokoliai išsiskiria dideliu baltymų, kalcio, provitamino A (beta karoteno) ir vitamino C kiekiu. Taip pat juose gausu kalio ir nedaug natrio. Brokoliuose, kaip ir visuose kopūstinių šeimos augaluose, gausu antikancerogeninių sieros turinčių fitocheminių medžiagų.

• Naudingi gydant šias ligas:

👉🏻 KORONARINĖ (vainikinių arterijų) LIGA: dėl mažo kalorijų ir riebalų kiekio, taip pat optimalaus natrio ir kalio santykio, brokoliai idealus maistas tiems, kurie kenčia nuo širdies nepakankamumo. Brokoliai skatina skysčių pertekliaus pašalinimą iš audinių (pašalina patinimą), veikia kaip užsikimšimą šalinanti priemonė.

👉🏻 NUTUKIMAS ir DIABETAS: brokoliai turi mažai kalorijų, mažai cukraus, tačiau suteikia sotumo jausmą, todėl juos reikėtų įtraukti į dietas, turintiems nutukimą ir diabetą.

👉🏻 VĖŽYS: dėl didelio beta karoteno (provitamino A) ir fitocheminių elementų kiekio brokoliai (kaip ir visos kitos kopūstinės daržovės) yra galinga antikancerogeninė priemonė, kurios veiksmingumas buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų.

• PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS:

▫ Termiškai APDOROTI: Brokoliai gaminami įvairiais būdais, panašiai kaip žiediniai kopūstai. Termiškai apdoroti juos reikia kuo mažiau, kad išlaikytų maistines medžiagas.

▫Jų minkštus stiebus galima valgyti ŽALIUS arba dėti į salotas, trumpai pavirus garuose. Jie labai kvapnūs ir skoniu primena šparagus.

❗Visose daržovėse ir žalumynuose, ypač kopūstinėse, daug fitocheminių medžiagų, apsaugančių nuo širdies ligų ir vėžio.

Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI 🧡

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Ar visos tradicijos naudingos: taukai ir kraujas

Kraštuose, kur mėsai skerdžiami gyvūnai, nuo neatmenamų laikų prigijo ir patiekalai iš kraujo. Skerdžiant gyvūną, kraujas nuleidžiamas į švarų indą, atšaldomas. Lietuviai, latviai, estai, airiai iš skerstuvių kraujo gamina kraujines dešras. Europoje taip pat populiarus jautienos kepsnys (steikas) su krauju.

⁉️ Teigiama, kad kraujas yra būtinas ir naudingas maisto produktas. Bet ar tikrai taip?

👉🏻Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas į visus organus ir audinius. Tuo pačiu pašalina kenksmingas medžiagas, tokias kaip šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis, kreatininas, merkaptanas ir kt. Jos neutralizuojamos ir pašalinamos iš organizmo per kepenis ir inkstus. Vartodamas kraują kaip maistą, žmogus gauna ne tik naudingų, bet ir kenksmingų medžiagų, papildomai apkraudamas vidaus organus, ypač kepenis. Kraujyje daug hormonų, ypač streso, kurie dideliais kiekiais išsiskiria į kraują tuo metu, kai gyvūnas vedamas skersti. Patekę į mūsų organizmą, hormonai daro neigiamą poveikį. Kraujas – sunkus maistas, nes jo virškinimas yra sunkus procesas, kas neigiamai veikia skrandį.

👉🏻Draudimas naudoti kraują turi ir dvasinę reikšmę. Šį įsakymą Dievas davė ne tik žydams, jis galioja kiekvienam žmogui. “Jei kas iš izraelitų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, sumedžiotų gyvulį ar paukštį, kurį leista valgyti, turi išlieti jo kraują ir užkasti jį į žemę. Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis – kraujas – yra jo gyvybė. Todėl aš sakiau izraelitams: nevalgysite kraujo jokio gyvūno, nes kiekvieno gyvūno gyvybė yra jo kraujas; kas valgytų kraują, bus pašalintas.“ (Kunigų 17:13,14)

👉🏻Taukai ar gyvūnų vidiniai riebalai taip pat netinka maistui. Juose yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kurie yra viena iš pagrindinių širdies ligų ir insulto priežasčių. Gyvūniniai riebalai sunkiai ir ilgai virškinami skrandyje, didėja rizika susirgti pankreatitu – kasos uždegimu, taip pat cholecistitu – tulžies pūslės uždegimu. Vartojant sočiuosius gyvūninius riebalus, pilvo srityje daugėja riebalinio audinio, atsiranda antsvoris. Laikui bėgant sutrinka hormonų pusiausvyra organizme. Mūsų organizmui gyvūniniai riebalai netinka. Sveikiau vartoti šiek tiek šalto spaudimo aliejaus, riešutus, sėklas ir kitus augalinius produktus, kuriuose gausu sveikų, naudingų riebalų.

❗️Įsakymas apie kraują ir taukus atėjo pas mus iš senų laikų, tačiau aktualus ir šiandien. Jei pasitikėsime Viešpačiu mitybos klausimais, turėsime palaiminimą. Visi Dievo įsakymai yra prasmingi ir naudingi tiems, kurie jų laikosi.

„Tai amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kad ir kur jūs gyventumėte: nevalgysite jokių taukų nei jokio kraujo“.“ (Kunigų 3:17)

🧡 Būkite sveiki 🙂

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Nesiteisinkim

Rytais važiuojam iki ežero. Užtrunkam tik apie 30 min. Mankšta, grūdinimasis… Tik jei kokį kartą, du praleidžiu, taip ir norisi aptingti. Juk visada laiko trūksta, tai oras šaltas, tai vėjas pučia… Gerus dalykus reikia planuoti ir branginti!

Lapinės salotos – ramina nervus ir užpildo skrandį

(Lot. Lactuca sativa)

Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.

• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:

👉🏻PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.

👉🏻B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).

👉🏻VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.

👉🏻MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.

👉🏻SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.

👉🏻RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.

• Naudingos esant šioms LIGOMS:

Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.

👉🏻NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.

👉🏻VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.

👉🏻VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.

👉🏻NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.

👉🏻DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.

PARUOŠIMAS:

▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.

▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.

Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI 🧡

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

#sveikata #mityba #salotos #ligos #augalinemityba #darzoves

Lapinės SALOTOS – ramina nervus ir užpildo skrandį

(Lot. Lactuca sativa)

Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.

• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:

👉🏻PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.

👉🏻B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).

👉🏻VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.

👉🏻MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.

👉🏻SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.

👉🏻RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.

• Naudingos esant šioms LIGOMS:

Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.

👉🏻NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.

👉🏻VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.

👉🏻VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.

👉🏻NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.

👉🏻DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.

PARUOŠIMAS:

▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.

▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.

Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI 🧡

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM