Daugelis žmonių neskiria pakankamai dėmesio savo inkstų sistemos sveikatai, tačiau tai svarbi kūno funkcija, galinti sukelti labai rimtų problemų. Dėl to reikėtų pasidomėti labiausiai paplitusiais inkstų susirgimais, jų priežastimis ir sužinoti kaip šių susirgimų išvengti.
Inkstų FUNKCIJA
Inkstai – vienas iš pagrindinių organizmo FILTRŲ. Per juos filtruojama kraujo plazma, pirmiausia susidarant pirminiam, o vėliau antriniam šlapimui, su kuriuo pašalinamas azoto šlakų ir mineralinių druskų perteklius. Per parą ultrafiltracijos proceso metu susidaro apie 170 litrų pirminio šlapimo. Bet praeinant vingiuotu kanalu, dalis šio skysčio absorbuojama atgal į kraują. Likęs šlapimas vadinamas antriniu, per parą jo susidaro apie 1,5 litro.
Inkstai atlieka ir endokrininę funkciją, dalyvaudami daugelio hormonų sintezėje. Vienas iš jų – kalcitriolis, kontroliuoja kalcio apykaitą ir kaulų masės augimą.
Inkstuose vitaminas D virsta aktyvesne forma – vitaminu D3, reikalingu pilnaverčiam kalcio įsisavinimui kauluose.
Dar inkstuose gaminamas hormonas eritropoetinas. Jis veikia kaulų čiulpus, stimuliuodamas ten raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – brendimą. Dėl sutrikusios inkstų funkcijos sumažėja eritropoetino gamyba ir vystosi anemija.
Inkstai gamina reniną – medžiagą, kurios pagalba reguliuojamas arterinis kraujospūdis organizme.
Akmenys inkstuose
Inkstuose dažnai susidaro akmenys, kurie sukelia stiprų skausmą ir inkstų dieglius. Pagal pojūčius šį skausmą galima sulyginti su strėlėmis, perveriančiomis apatinę nugaros dalį. Dažnai tokioje situacijoje žmogui reikalinga skubi medicininė pagalba.
Akmenų atsiradimo priežastys:
1. Nepakankamas VANDENS suvartojimas lemia šlapimo tirštėjimą ir druskų kiekio padidėjimą jame, o jos vėliau iškrenta kristalų ir smėlio pavidalu inkstų geldelėse ir palaipsniui virsta akmenimis. Todėl labai svarbu gerti daug skysčių.
2. Dažni inkstų ir šlapimo pūslės UŽDEGIMAI.
3. MITYBA. Jei mityba yra monotoniška ir joje vyrauja tam tikros rūšies maistas, padidėja akmenų susidarymo rizika. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja daug pieno produktų, jam gali atsirasti akmenų, kuriuose bus daug oksalato druskų. Jei pirmenybė teikiama mėsiškam maistui – susidaro uratų akmenys.
Visų priežasčių neišvardinsim, nes jų gali būti labai įvairių. Geriausia taikyti profilaktines priemones iš anksto.
Profilaktika ir gydymas:
1. Kiekvieną dieną išgerkite 1,5 – 3 litrus VANDENS (bent po 30 ml kiekvienam jūsų svorio kilogramui). Sportininkams ar daug prakaituojantiems žmonėms skysčių reikia dar daugiau. Išimtis yra žmonės, kurie turi patinimus dėl širdies ar inkstų nepakankamumo. Vanduo gali ištirpinti druskas, esančias inkstuose, pašalindamas jas iš organizmo. Vanduo pratašo akmenį. Tai gali vykti ir organizme, jei žmogus išgeria didelį kiekį vandens.
2. Būkite atsargūs, naudodami ANTIBIOTIKUS. Kai kurie iš jų prisideda prie kristalų ir inkstų akmenų susidarymo. Todėl juos vartojant reikia gerti pakankamai daug vandens, padidinant jo kiekį iki 2 – 3 litrų per dieną. O karštu oru ar karščiuojant, jo reikės dar daugiau.
3. Į vandenį įpilkite CITRINOS arba GREIPFRUTŲ sulčių: 1 arbatinis šaukštelis sulčių 1-2 stiklinėms vandens.
4. Venkite MONOTONIŠKŲ valgių ilgam laikotarpiui. Jei mėgstate pieno produktus, valgykite juos ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę. Jei pirmenybę teikiate mėsiškam maistui, pasistenkite palaipsniui jį pakeisti ankštiniais ir riešutais. Venkite patiekalų iš kepenų ir inkstų, nes juose daug purinų, iš kurių susidaro šlapimo rūgšties druskos.
Inkstų uždegimas:
1. Neperšaldykite apatinės liemens dalies, ypač juosmens.
2. Išgydykite visus infekcijos židinius: dantų ėduonį, pūlingas tonziles ir kt.
3. Laiku tuštinkitės ir šlapinkitės.
4. Naudokite žolelių užpilus: bruknių, meškauogių, asiūklių, ramunėlių, laukinių žemuogių. Jų efektyvumas didėja vartojant kartu su spanguolių morsu.
5. Valgykite maisto produktus, kurie padidina šlapimo išsiskyrimą. Jie turi silpną diuretikų poveikį ir neturi šalutinio poveikio, skirtingai nei vaistai. Naudinga gerti petražolių šaknų nuovirą. Valgykite šparagus, salierų lapus, obuolius, arbūzus, vynuoges, melionus, persikus ir kriaušes. Juose daug kalio ir mažai natrio.
6. Iškrovos dieta. Laikantis tokios dietos, skilimo produktai lengvai pašalinami iš organizmo, ženkliai palengvinamas inkstų darbas. Pabandykite tris dienas per mėnesį pusryčiams, pietums ir vakarienei naudoti tik šviežius vaisius ir daržoves, o tarp valgių gerkite vandenį su trupučiu citrinos sulčių. Jeigu jums paūmėjo gastritas arba turite per mažą svorį, tokia dieta jums gali netikti. Tačiau daugeliu atvejų, tai padės pagerinti jūsų savijautą.
Ūmiu ligos periodu reikalinga kvalifikuota medicinos pagalba.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/zdorove-pochek/
Vokietijos medikai įvardijo būdą, kuris pagerina imunitetą ir nekainuoja nei cento. Tai, jų manymu, dainavimas. Specialistų teigimu, tai turi daug teigiamų padarinių, nepriklausomai nuo to ar žmogus gerai, ar blogai dainuoja (šiuo atveju galimi neigiami padariniai klausytojams 
.
DAŽNAS DAINAVIMAS – tai pasiekiamas praktiškai kiekvienam būdas pagerinti organizmo imuninės sistemos funkcionavimą. Šią dainavimo ypatybę patvirtina Frankfurto prie Maino Johano Volfgango Gėtė universiteto Muzikos instituto tyrimas. Specialistai analizavo choro dainininkų seilių mėginius.
„Dainavimas gali tapti vienu iš naudingiausių užsiėmimų, nekainuojančių nė cento. Nesvarbu, kaip gerai mokate dainuoti. Svarbiausia, darykite tai kuo dažniau. Jei tuo pačiu metu atkreipsite dėmesį į teisingą gilų kvėpavimą ir laikyseną, dainavimas gali tapti tikru vaistu sielai ir kūnui“,- apibendrino mokslininkai.
Cukrus (sacharozė) susideda iš gliukozės ir fruktozės molekulių, sujungtų viena su kita. Todėl jis greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozė yra geriausias energijos šaltinis organizmo ląstelėms, todėl cukrus – puiki priemonė greitai atkurti energijos atsargas. Bet po greito gliukozės kiekio kraujyje padidėjimo seka ir greitas jos kiekio sumažėjimas. Tai yra blogai, nes organizmas daugiau ar mažiau turi palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, kad ląstelės nebadautų. Todėl geriausia vartoti ne paprastus, bet kompleksinius angliavandenius, kurie žarnyne skaidosi lėtai, užtikrindami ilgalaikį stabilų gliukozės kiekį kraujyje. 
Kai valgome cukrų ar kitus paprastus angliavandenius, per didelis gliukozės kiekis patenka į kraują ir ją reikia greitai pernešti į ląsteles, kad ji neplaukiotų kraujyje. Tame procese dalyvauja hormonas insulinas, kuris „įleidžia“ gliukozę į ląsteles, o perteklių paverčia glikogenu ir riebalais – energetinėmis atsargomis. Tačiau yra ląstelių, kurioms reikia tiek daug energijos, kad jos naudoja gliukozę nedalyvaujant insulinui. Tai nervinės ląstelės ir kraujo ląstelės. Kai kraujyje yra daug gliukozės, šios ląstelės ją sugeria tiek, kiek telpa. Galiausiai, jos „persivalgo“.
Galima pasakyti: „Na, aš juk nevalgau tiek cukraus!“ Tačiau daugelio produktų sudėtyje yra cukraus: varškės sūreliai, jogurtai, saldainiai, sausainiai, pyragai, ledai ir kiti saldumynai. Nepamiršite apie medų, jame nėra cukraus, o gryna gliukozė ir fruktozė. 
