BRAŠKĖS – efektyvus ANTIOKSIDANTAS
Puikus maistas ARTERIJOMS!
Braškės turi ryškią spalvą kuri priklauso nuo pigmentų, vadinamų antocianidinais, kurie yra savo savybėmis panašūs į bioflavonoidus. Kai kuriuose vaisiuose (pvz., braškėse) esantys antocianidinai atlieka galingų antioksidantų vaidmenį. Jie taip pat sumažina cholesterolio sintezę kepenyse.
Remiantis Tuftso universiteto Bostone (JAV) tyrimu, braškės turi galingiausias antioksidacines savybes, o po jų – slyvos, apelsinai ir vynuogės. Antioksidacinį vaisiaus poveikį lemia jo gebėjimas neutralizuoti oksiduojančius laisvuosius radikalus.
Antioksidacines savybes braškės turi pirmiausia dėl Vitamino C, BIOFLAVANOIDŲ ir ANTOCIANIDINO.
Braškes REKOMENDUOJAMA vartoti šiais atvejais:
ATEROSKLEROZĖ: dėl savo antioksidacinių savybių braškės užkerta kelią aterosklerozės vystymuisi. Arterijų sveikata palaikoma taip pat dėl mažo riebalų ir natrio kiekio, bei daug kalio – mineralo, kuris apsaugo nuo hipertenzijos. Reguliarus braškių vartojimas pavasarį ir vasaros pradžioje padeda išvengti aterosklerozės ir sustabdyti tolesnį jos vystymąsi. Braškės turėtų būti įtrauktos į racioną tiems, kuriuos ištiko širdies priepuolis ar krūtinės angina (stenokardija), arba jei kraujas blogai cirkuliuoja smegenų arba kojų arterijose.
ŠLAPIMO RŪGŠTIES PERTEKLIUS: Braškės geras diuretikas ir palengvina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu dėl savo šarminančio poveikio. Todėl braškes rekomenduojama vartoti sergant podagra ir artritu.
VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS: Dėl didelio tirpaus augalinio pluošto kiekio braškės palengvina žarnyno peristaltiką. Tai taip pat palengvina veninę cirkuliaciją vidaus organų venose, todėl braškės yra naudingos sergant hemorojumi, ascitu (skysčio kaupimasis pilvaplėvės ertmėje) ir kepenų ligomis, tokiomis kaip lėtinis hepatitas ir cirozė.
VĖŽYS: Dėl savo antioksidacinio poveikio.
Be to – braškėse mažai kalorijų (30 kcal / 100 g). Tai mažiau nei melione (35 kcal / 100 g) ar arbūze (32 kcal). Baltymų ir natrio kiekis braškėse taip pat yra labai mažas.
Cukrūs (sacharidai) – vertingiausios braškių maistinės medžiagos. Maistinę vertę taip pat lemia saikingas vitamino C, folatų, kalio ir geležies kiekis, kurie sudaro apie 5% jos svorio.
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
ŽURNALISTAS keičia PROFESIJĄ
Šį kartą pasidalinsime paskojimu – kaip žurnalistikos studentė tapo sveikos mitybos kavinės bendradarbe.
Sveikos mitybos mada – pastarųjų metų tendencija. Bet, sąžiningai prisipažinsiu, ši tema mane nedomino. Kai žmogus yra jaunas, jis galvoja, kad gali valgyti bet kokius produktus, negalvodamas apie jų naudą ir žalą. Taigi, aš – jauna mergina, studentė – buvau tuo įsitikinusi, bet vieną dieną turėjau pakeisti šią nuomonę.
NETIKĖTAS įsidarbinimas
Susirasti darbą studentei-neakivaizdininkei nėra lengva. Darbdaviai nėra patenkinti tuo, kad keletą mėnesių per metus tu negali dirbti (tai sesija, tai praktika…). Surasti darbą padėjo mamos draugė: „Ar norėtum padirbėti sveikos mitybos kavinėje? Tuo pačiu patirsi kas yra vegetarizmas!“ Variantų turėjau nedaug, praėjau trumpus apmokymus ir tapau barmenu-kasininku kavinėje „Čečevica“ („Lęšiai“).
LAUŽOME sistemą!
Mano galvoje buvo stereotipas, kad maitintis sveikai nėra skanu, bet viskas pasirodė kitaip. Labai nustebau, kai sužinojau, kad teisinga mityba, tai ne tik vaisiai ir daržovės. Pirmas žvilgsnis į vegetariškos kavinės meniu šokiruoja: mėsainiai, šavarma, kotletai – argi visa tai galima paruošti be mėsos? Galima!
Pradėkime nuo lęšių. Nuplautus, išmirkytus lęšius supilame į puodą, išverdame, sumalame mėsmale, įdedame prieskonių – tai faršas mėsainiams.
Antras triukas. Imame sojos sūrį tofu, pasūdome, apkepame ant grotelių ir gauname gabaliukus, kurių skonis panašus į vištienos file. Su jais gaminame šavarmą (kartu su padažu ir šviežiomis daržovėmis susukame į lavašą) arba dedame į „Cezario“ salotas. Beje, sojos produktai naudingi tuo, kad juose yra daug pilnaverčių baltymų ir mažai riebalų.
Stebuklai tęsiasi! Imame tą patį tofu, pabarstome prieskoniais, suvyniojame į Nori (džiovintų jūros daržovių) lapą, dedame į keptuvę ir produktas virsta „žuvimi“. Pagal skonį neatskirsi.
Ir tokie stebuklai vegetariškoje virtuvėje vyksta kasdien, nes patiekalai čia labai įvairūs: meniu daugiau nei dešimt sriubų ir tyrsriubių, kepiniai ir desertai bet kokiam skoniui.
REZULTATAS – akivaizdus!
Po kelių darbo savaičių pradėjau galvoti apie tai, ką aš valgau kasdien. Pradėjau giliau tyrinėti šią temą, susipažinau su naujais produktais. Ir netrukus pajutau pokyčius: atsirado energija, lengvumas, pagražėjo veido oda. Man tapo aišku, kad neteisinga mityba – uždelsto veikimo „bomba“. Praėjus kuriam laikui tai atsilieps jūsų sveikatai. Raukšlės, viršsvoris, nuovargis – visa tai yra netinkamos mitybos pasekmės.
Kavinė išskirtina dar tuo, kad visi darbuotojai – tikintys žmonės, krikščionys. Jie ne tik gamina maistą ir uždirba pinigus, jie supranta savo pašaukimą – dovanoti žmonėms sveikatą. „ Kai Kristus gyveno šioj žemėj, Jis Savo Dievišku prisilietimu ir Žodžiu gydė žmones nuo ligų. Ir šiandien Kristus myli žmones ir rūpinasi jų sveikata. Kad dovanoti jiems gerą savijautą, jis naudoja mūsų rankas, kurios gamina naudingą, kokybišką maistą“, – taip aiškina mūsų darbo prasmę kavinės direktorius. Prieš pradėdami darbą mes meldžiamės ir dėkojame Viešpačiui už naują dieną. Tai suvienija kolektyvą kaip šeimą, visi darbuotojai jautrūs, visada pasiruošę padėti.
Vizitinė kortelė – DARBO GRAFIKAS
Šeštadienį mūsų kavinė visada nedirba. Vadovybė nesigaili dėl prarasto pelno, nes poilsis šabo dieną yra vienas iš Dievo įsakymų, užrašytų Biblijoje (Šventajame Rašte). Čia veikiama pagal principą: „Geriau dirbti šešias dienas per savaitę su Dievo palaiminimu, nei septynias dienas be jo“. Ši taisyklė nenuvilia!
Galbūt, jūsų mieste taip pat yra kavinė ar sveiko maisto parduotuvė, kuri šeštadieniais nedirba. Kaip ji besivadintų, drąsiai užeikite. Čia ne tik gamina maistą, bet ir rūpinasi jūsų sveikata!
Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/zhurnalist-meniaet-professiiu/
ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS: svarbu eiti TEISINGAI
“Sveikata tai ne tik ligos nebuvimas, bet ir tam tikras fizinio pasirengimo lygis, funkcinė kūno būklė, kuri yra fizinės, psichinės ir socialinės gerovės fiziologinis pagrindas. Sveikatos „KIEKIS” lygus – kvėpavimo, kraujotakos ir kraujo sistemos rezervinių pajėgumų -sumai, užtikrinanačiai deguonies patekimą į organus ir audinius” – sakė akademikas N. M. Amosovas.
Remiantis šia formule pagrindiniu sveikatos kriterijumu turėtų būti laikomas maksimalus deguonies panaudojimas. Teisingas šiaurietiškas ėjimas sąlygoja idealią kraujotaką, o tuo pačiu organų ir audinių aprūpinimą deguonimi.
Šiaurietiškas ėjimas – unikali fizinio aktyvumo forma. Treniruotės metu atliekamas dinamiškas ir harmoningas beveik visų raumenų grupių (mažų, vidutinių, didelių), stuburo, raumenų ir kaulų sistemos darbas, kuris kartu su giliu, tolygiu diafragminiu kvėpavimu užtikrina idealią kraujotaką ir ritmišką širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Tai prisideda prie idealiaus aerobinio, jėgos, kvėpavimo – viso organizmo krūvio ir greito atsistatymo po treniruotės.
Einant svarbu atkreipti dėmesį į rankų raumenų darbą: atsispyrimo lazda į gruntą momentu 1-2 sekundėm plaštakomis stipriai suspaudžiame lazdos rankeną, paskui iš inercijos ranka juda atgal už nugaros, bet jau atpalaiduota. Šie įtampos ir atsipalaidavimo ciklai kartu su diafragminiu kvėpavimu užtikrina idealią kraujotaką.
Norint gauti trokštamą ėjimo rezultatą, svarbu įvaldyti teisingą techniką. Veiksmingas vaikščiojimo būdas apima rankų amplitudę, rankų įtempimą ir atsipalaidavimą bei platų spyruoklinį žingsnį. Būtent šie įgūdžiai padeda įjungti „kraujo pumpavimą“, dėl kurio šiaurietiškasis ėjimas yra ypač naudingas. Instruktorius turi išmokyti teisingos technikos.
Žmonės, neišmokę teisingos technikos, vaikšto nuolat įtemptomis plaštakomis, tai sąlygoja kraujospūdžio padidėjimą, ypač pagyvenusiems. Jiems nesugebėjimas tinkamai naudotis lazdomis, gresia sveikatos pablogėjimu. Todėl patariu ieškoti instruktoriaus savo mieste ir išmokti tinkamos technikos, kad išliktumėte sveiki ir aktyvūs.
ŠIAURIETIŠKO ĖJIMO NAUDA:
Tuo pačiu metu palaikomas viršutinės ir apatinės kūno dalių raumenų tonusas.
Dirba 90% kūno raumenų, tuo tarpu paprasto ėjimo metu tik 70%.
Tai sudegina 2 kartus daugiau kalorijų nei bėgimas ristele.
Sumažina spaudimą keliams ir stuburui.
Pagerina širdies ir plaučių darbą; padidina pulsą 10-15 smūgių per minutę, lyginant su paprastu ėjimu.
Idealiai tinka laikysenos korekcijai ir kaklo bei pečių problemoms spręsti.
Gerina pusiausvyrą ir koordinaciją.
Veiksmingas užsiėmimas sportininkams, kuriems būtinos nuolatinės širdies ir kraujagyslių sistemos, ir ištvermės treniruotės.
Sugrąžina į pilnavertį gyvenimą žmones, turinčius kaulų ir raumenų sistemos problemų.
Didieji raumenys, kurie įtraukiami į darbą einant, atlieka „periferinės širdies“ vaidmenį, gerindami kraujotaką iš apatinių galūnių, pilvo organų ir dubens.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/skandinavskaya-hodba-hodit-pravilno/
