Jei gydytojas apvilia tave…
Sveikata retai vertinama…
Ką daryti susirgus peršalimo ligomis?
Patarimai ir svarbūs akcentai
1. Skysčiai – svarbiausia gydymo dalis.
Gerkite gausiai vandens ir šiltų gėrimų. Tai drėkina kvėpavimo takus, skystina gleives ir palengvina jų pašalinimą. Gausus skysčių vartojimas taip pat padeda užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip bakterinės infekcijos.
2. Neverskite savęs valgyti, kol neišalksite.
Virusinių ligų metu valgykite lengviau ir mažesniais kiekiais. Tai sumažina virškinimo sistemos apkrovą ir leidžia organizmui sutelkti daugiau energijos kovai su liga. Užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą.
3. Palaikykite tinkamus oro parametrus kambaryje.
Optimali temperatūra – 18–22 °C, drėgnumas – 50–70 %. Sausas oras gali džiovinti gleives ir apsunkinti kvėpavimą, todėl naudokite oro drėkintuvus arba paprastus indus su vandeniu.
4. Patogi apranga.
Apsirenkite šilčiau pagal savijautą, tačiau vengiant perkaitimo. Svarbu, kad aplinka būtų vėsesnė, o jūs šilčiau apsirengę.
5. Ilsėkitės išmintingai.
Poilsis svarbus, tačiau stenkitės keisti pozicijas, kad išvengtumėte ilgalaikio gulėjimo. Vidutinė fizinė veikla padeda atstatyti organizmą.
6. Nosies kvėpavimo svarba.
Skalaukite nosį druskos tirpalu ar naudokite purškiamą jūros vandens tirpalą. Jei nosies užgulimas išlieka, trumpam galima naudoti kraujagysles sutraukiančius lašus.
7. Neskubėkite mažinti temperatūros.
Karščiavimas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija į infekciją, todėl nereikėtų skubėti jo mažinti, jei temperatūra nesukelia didelio diskomforto. Optimalu leisti organizmui kovoti su virusu, kol temperatūra neviršija 38,5–39 °C.
SVARBU: Nėra vaistų, kurie išgydytų virusinę infekciją. Antivirusiniai vaistai skirti tik tam tikriems virusams. Poilsis, skysčiai ir natūralus organizmo kovos su liga palaikymas yra svarbiausia.
Pasitarkite su gydytoju, jei abejojate dėl vaistų vartojimo ar savo būklės.
Paruošta remiantis gydytojo J. Komarovskio paskaitomis apie peršalimo ligas
Gripas: kada jis tampa pavojingas
Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Ši liga dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir plinta labai greitai per oro lašelius, kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba. Nors gripas kartais painiojamas su peršalimu, tai yra rimtesnė liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų.
Gripo komplikacijos ir rizikos grupės
Gripo komplikacijos gali būti lengvos, tokios kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas, tačiau kai kuriais atvejais jos tampa pavojingos gyvybei.
Dažniausios rimtos komplikacijos:
- Plaučių uždegimas (pneumonija): Dažniausia ir pavojingiausia gripo komplikacija. Ji gali būti sukelta tiek gripo viruso, tiek bakterijų.
- Širdies ir kraujagyslių problemos: Gripas gali paūminti esamas širdies ligas ar sukelti širdies raumens uždegimą (miokarditą).
- Kvėpavimo nepakankamumas: Ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.
Rizikos grupės:
- Maži vaikai (ypač iki 2 metų).
- Vyresni nei 65 metų asmenys.
- Nėščios moterys.
- Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, astma, širdies ar inkstų ligomis).
- Silpną imunitetą turintys asmenys (pvz., dėl vėžio gydymo ar imunodeficito ligų).
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Nors gripas dažnai praeina be komplikacijų, svarbu žinoti, kada būtina medicininė pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:
- Aukštą temperatūrą (>39 °C), kuri išlieka ilgiau nei 3 dienas.
- Sunkumą kvėpuoti arba dusulį.
- Stiprius krūtinės skausmus arba spaudimo jausmą krūtinėje.
- Staigų simptomų pablogėjimą po laikino pagerėjimo.
- Sumišimą, mieguistumą ar sąmonės sutrikimus.
- Stiprią dehidrataciją (pvz., sumažėjęs šlapinimasis, burnos džiūvimas, galvos svaigimas).
Vaikams gripo požymiai, reikalaujantys pagalbos:
- Greitas arba sunkus kvėpavimas.
- Lūpų ar veido pamėlynavimas.
- Atsisakymas gerti skysčius.
- Nuolatinis dirglumas arba vangumas.
Elgesys, didinantis komplikacijų riziką
Net ir jauniems bei sveikiems žmonėms gripas gali sukelti komplikacijų, jei nesilaikoma tinkamų ligos valdymo principų.
- Nesubalansuotas poilsis ir fizinis aktyvumas: Per didelis fizinis aktyvumas sergant gripu gali dar labiau nusilpninti organizmą ir padidinti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies raumens uždegimas, riziką, todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp poilsio ir lengvo judėjimo, kad išvengtumėte per ilgo gulėjimo ar pernelyg intensyvaus aktyvumo.
- Nepakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija apsunkina organizmo kovą su virusu.
- Savigyda: Neteisingai vartojami vaistai arba antibiotikai, kurie neveikia virusų, gali pabloginti būklę.
- Grįžimas į darbą ar mokyklą per anksti: Ne tik padidėja komplikacijų rizika, bet virusas platinamas ir kitiems.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
- Higiena: Dažnas rankų plovimas, paviršių dezinfekcija.
- Sveikas gyvenimo būdas: Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina imunitetą.
- Skiepai: padeda išvengti gripo ir jo komplikacijų. Skiepai nuo gripo gali būti aktualūs:
- Žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, t.y. turintiems didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo komplikacijomis.
- Tiems, kurie dažnai bendrauja su rizikos grupių asmenimis ir nori apsaugoti juos nuo infekcijos.
Gripas nėra tik „stipresnis peršalimas“. Laiku pastebėjus pavojingus simptomus ir kreipiantis į gydytoją, galima išvengti rimtų komplikacijų.
Šaltiniai:
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (n.d.). Influenza (Flu). https://www.cdc.gov/flu/
- World Health Organization (WHO). (n.d.). Influenza. https://www.who.int/
- Fowlkes, A., et al. (2014). Incidence of medically attended influenza during pandemic and post-pandemic seasons through the influenza vaccine effectiveness network, 2010–2012. Clinical Infectious Diseases, 58(1), 19-27. https://academic.oup.com/cid
- Nicholson, K. G., et al. (2003). Influenza. The Lancet, 362(9397), 1733-1745. https://www.thelancet.com/
Peršalimo ligos: priežastys, skirtumai
Peršalimo ligos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Jos dažnai siejamos su šaltesniu oru, nors iš tikrųjų pagrindinė priežastis yra virusai, ne šaltis.
Kas sukelia peršalimo ligas?
Labiausiai paplitę peršalimo ligas sukeliantys virusai yra:
1. Rinovirusai – atsakingi už 30–50 % atvejų.
2. Koronavirusai – kai kurie tipai taip pat sukelia įprastą peršalimą.
3. Adenovirusai ir paragripo virusai – retesni sukėlėjai.
Šie virusai perduodami per oro lašelius (kosint, čiaudint), tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba per užterštus paviršius.
Kokios būna peršalimo ligos?
Peršalimo ligos gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo paveikto kvėpavimo sistemos segmento:
1. Rinitas – nosies gleivinės uždegimas, pasireiškiantis sloga ir nosies užsikimšimu.
2. Faringitas – gerklės skausmas ir paraudimas.
3. Sinusitas – prienosinių ančių uždegimas, kuris gali sukelti galvos skausmą ir spaudimo jausmą veide.
4. Laringitas – balso stygų uždegimas, dėl kurio gali atsirasti užkimimas ar net balso netekimas.
Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo gripo?
Ir gripas, ir peršalimas yra kvėpavimo takų infekcijos, tačiau juos sukelia skirtingi virusai ir turi skirtingus simptomus:
1. Simptomų stiprumas:
– Peršalimas paprastai pasireiškia lengvais simptomais: sloga, čiauduliu, lengvu gerklės skausmu.
– Gripas pasireiškia staiga ir stipriai: aukšta temperatūra, stiprus nuovargis, raumenų skausmas.
2. Komplikacijos:
– Peršalimas retai sukelia komplikacijas.▫
– Gripas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas.
3. Trukmė:
– Peršalimas dažniausiai trunka 5–7 dienas.
– Gripo simptomai gali trukti iki dviejų savaičių.
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?
1. Higiena:
– Dažnai plauti rankas muilu.
– Vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną.
– Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.
2. Imuniteto stiprinimas:
– Sveikai maitintis, gausiai vartoti vaisius ir daržoves.
– Išlikti fiziškai aktyviems.
– Pakankamai miegoti ir vengti streso.
3. Apsauga nuo kontakto:
– Vengti artimo kontakto su sergančiais.
– Jei sergate, kosėkite ir čiaudėkite į alkūnės linkį.
Šaltiniai:
- Turner, R. B. (2001). The common cold: Causes and treatments. Journal of Clinical Virology, 19(2), 87-92.
- Eccles, R. (2005). Understanding the symptoms of the common cold and influenza. The Lancet Infectious Diseases, 5(11), 718-725.
- Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Cold versus flu. Retrieved from https://www.cdc.gov/flu/symptoms/coldflu.htm.
Jei nori pakeisti pasaulį…
