Melatoninas – stebuklingas hormonas

Šis unikalus hormonas padeda nuo nemigos, sutrumpina užmigimo laiką ir pagerina miego kokybę. Ir tai dar ne viskas.

Pažiūrėkime, ką dar GALI melatoninas:

👉🏻 Padeda kontroliuoti stresą;

👉🏻 Prailgina gyvenimą;

👉🏻 Padidina organizmo sugebėjimą pagerinti nuotaiką ir patirti malonumą;

👉🏻 Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, arterinį kraujospūdį ir aritmijos riziką;

👉🏻 Sumažina osteoporozės riziką;

👉🏻 Atlieka antioksidanto vaidmenį;

👉🏻 Apsaugo nuo vėžio navikų ir padeda su jais kovoti;

👉🏻 Pagerina imuninės sistemos darbą.

❗Be to, nuo melatonino priklauso, ar mūsų ląstelėse veiks genas p53. Šio geno funkcija – stabdyti ląstelę poilsiui, kad įsijungtų regeneracijos programa. Jis užsiima visų pažeidimų ir sutrikimų, padarytų mūsų genams per dieną, remontu. Jis įjungiamas naktinio poilsio metu kiekvienoje ląstelėje.

Melatoninas GAMINAMAS mūsų ORGANIZME. Šis nuostabus hormonas gaminamas smegenų konkorėžinėje liaukoje.

🔸Mūsų organizmas nekaupia melatonino, todėl mums reikia, kad šis hormonas gamintųsi KIEKVIENĄ dieną. Didžiausias melatonino kiekis mūsų organizme pasigamina 2–3 valandą nakties. Bet jo gamybos greitis pradeda didėti nuo 22 iki 24 valandos. Todėl svarbi gamybos sąlyga – ANKSČIAU eiti MIEGOTI.

🔸TAMSA – tai dar viena svarbi melatonino susidarymo sąlyga. Pabandykite sukurti maksimalią tamsą savo miegamajame. Hormonas serotoninas tai malatonino pirmtakas. Jį organizmas gamina dienos šviesoje. Štai kodėl dar vienas būtinas faktorius – tai pakankamas DIENOS ŠVIESOS gavimas.

🔸Kai kuriuose tyrimuose minima, kad MANKŠTA padidina melatonino kiekį.

🔸Tačiau tam tikri mūsų gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti ir net užkirsti kelią melatonino gamybai. Kavos, tabako ir alkoholio vartojimas SLOPINA šio hormono gamybą.

✅ Taigi, šio stebuklingo hormono veikimas labai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Ar leisime šiam dieviškam „vaistui“ atnaujinti ir pakeisti savo gyvenimą. Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai. Melatoninas gali mus pakeisti ir užtikrinti pergalę prieš ligas. Kodėl gi mums nepasikrauti energija naujai dienai?

Paruošta pagal straipsnį ir video paskaitą.

Jei gydytojas apvilia tave…

Piktasis valdo žmogų net per apetitą,

kad sau mes nuolaidžiautume bet kur,

pateisintume tik save, ne kitą...

Jis slankioja ir tykoja visur,

ir kiša savo piktą koją, nosį

tada, kada nelauksi, nežinosi...

Tiktai atrodo, jis tokiais dalykais nesidomi,

bet nepamirškim piktojo žabangų, žmonės!

(2008 01 15)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Yra gundymų žaltys žmoguje – tai jo pilvas, linkęs į apsirijimą. Jis gundo, pasiduoda ir baudžia”. (Viktoras Hugo)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Televizijos žiūrėjimas (Faktai ir viltis) – 21

Kiekviena valanda, praleista žiūrint televizorių, gali sutrumpinti žiūrovo gyvenimą beveik 22 minutėmis. Britų sporto medicinos žurnale paskelbtame tyrime buvo stebimi 100 000 vyresnių nei 25 metų australų. Jie nustatė, kad tie, kurie televizorių žiūri šešias valandas per dieną, „gali tikėtis gyventi beveik penkiais metais trumpiau nei žmogus, kuris televizoriaus nežiūri“, ir padarė išvadą, kad žiūrėti per daug televizoriaus yra taip pat pavojinga, kaip ir rūkyti ar turėti antsvorio.

☝?Tai faktas! Bet yra ir viltis!

Savo gyvenimo trukmę galite pailginti paspaudę mygtuką – televizoriaus nuotolinio valdymo pulto mygtuką. Apsvarstykite alternatyvius atsipalaidavimo ir pramogų būdus, kurie sumažintų sėdėjimo laiką ir į kasdienį šeimos gyvenimą įtrauktų daugiau fizinio aktyvumo. Taigi, nelaukite! Išjunkite televizorių ir gyvenkite sveikiau bei ilgiau.

Poilsis, kaip gydomoji priemonė

Tiems, kurių smegenys nuvargintos ir nervai pertempti dėl nuolatinio darbo uždarose patalpose, apsilankymas kaime, kur jie galėtų pagyventi paprastą, be rūpesčių gyvenimą gamtos apsuptyje, būtų naudingiausia. Pasivaikščiojimas po laukus ir miškus, gėlių skynimas, paukščių giesmių klausymasis padarys kur kas daugiau negu bet kokios kitos priemonės jų sveikatos labui.

.

(E. Vait „Gydymo tarnystė“, 167 psl.)

Viršvalandžiai darbe (Faktai ir viltis) – 20

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad reguliariai dirbant viršvalandžius širdies ligų rizika padidėja šešiesdešimt procentų. Tuo tarpu tipiškas amerikietis dirba keturiasdešimt septynias valandas per savaitę – šimtas šešiesdešim keturiomis valandomis per metus daugiau nei prieš 20 metų. O trečdalis net neišnaudoja visų uždirbtų atostogų dienų. O kur dar papildomi darbo įsipareigojimai namuose ar antras darbas…

☝?Tai faktai. Bet yra viltis!

Tyrimai rodo, kad perdegimą lemia ne energijos sąnaudų intensyvumas, o jų trukmė be atsistatymo. Dievas numatė mūsų dilemą ir davė mums šabą – kassavaitinę fizinio, protinio ir dvasinio atsinaujinimo dovaną mūsų įtemptame gyvenime.

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM