
– Kristus yra gyvenimo Šaltinis.
Daugumai reikėtų turėti aiškų supratimą apie Jį; kantriai ir jautriai, tačiau uoliai, žmonės turi būti mokomi, kaip visa esybė gali atsiverti gydančiai Dangaus jėgai.
Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 176 psl.
– Kristus yra gyvenimo Šaltinis.
Daugumai reikėtų turėti aiškų supratimą apie Jį; kantriai ir jautriai, tačiau uoliai, žmonės turi būti mokomi, kaip visa esybė gali atsiverti gydančiai Dangaus jėgai.
Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 176 psl.
Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 176 psl.
Tie, kurių PROTAS ir KŪNAS sunegalavęs, turi žiūrėti į KRISTŲ, kaip į jų sveikatos Atkūrėją. Jis sako: „Aš gyvenu ir jūs gyvensite.“ (Jono 14, 19)
Tai ir yra gyvenimas, apie kurį reikia kalbėti ligoniams, pasakoti jiems, kad Kristus suteiks jiems savąją gyvybę, jeigu jie tikės Juo kaip Gydytoju, jeigu jie su Juo bendradarbiaus, laikydamiesi sveikatos nuostatų, sieks tobulo šventumo ir pagarbiai Jo bijos. Kai mes taip pristatome jiems Kristų, mes perduodame jiems jėgą, stiprybę, tai, kas vertinga ir ateina iš Aukštybių. Tai ir yra teisingas kūno ir sielos gydymas.
Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171–173 psl.
„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)
Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.
Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.
Koks ryšys tarp streso, dvasinio ir emocinio gyvenimo, ir sveikatos, tame tarpe ir stuburo sveikatos? Ogi – tiesioginis. Šiame straipsnyje tai aptarsime.
Stresas – gerai ar blogai? Stresas – tai organizmo savigynos reakcija, universalus apsaugos mechanizmas.
– Pirmoji – streso sistema (adrenalininė), ji gina mus nuo išorinės grėsmės.
– Antroji sistema – imuninė, ji gina nuo pavojaus organizmo viduje. Imuninės sistemos užduotis: surasti priešą viduje arba tarp savų, ir sunaikinti.
Bet kai yra išorinė grėsmė, nervų sistema priversta prislopinti imuninę sistemą.
!!! Pati didžiausia problema mūsų organizmui, kai streso reakcija nebekontroliuojama ir vietoj to, kad mus gintų, kam ji ir skirta, pradeda dirbti prieš mus. Praktiškai visos žinomos ligos, kurios šiandien paplitusios tarp žmonių, susijusios su lėtiniu stresu. O kaip išspręsti problemą, jeigu mes nenorime susitaikyti su kaimynu ar kaimyne? Nusprendėme niekada neatleisti. Dievas davė mums pasirinkimo laisvę. Kai mes supykę ar įsižeidę, organizmas karo būsenoje. Visą šį laiką mūsų organizme nedirba atsinaujinimo ir atsistatymo režimai.
Kaip tikėjimas susijęs su sveikata?
Biblija labai daug kalba apie meilę, atleidimą, dėkingumą… Pvz., „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Patarlių 17, 22). Taip, niūri dvasia, lėtinis stresas, kortizolis – išjungia regeneracijos režimą – tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, kaulai pradeda irti, atrofuojasi raumenys.
Tik tada, kai Dievas ateina į mūsų gyvenimą ir dovanoja mums Savo meilę, kai mūsų širdyse apsigyvena Meilė ir Ramybė, tik tada įmanomas tikras streso sprendimas. Biblijoje labai daug pasakyta: “atleiskite, nebijokite, džiaukitės, pasitikėkite Dievu.” Tikroje sveikatos atstatymo programoje, ir ypatingai kai kalbame apie stuburą, tarp visų sveikos gyvensenos principų pats svarbiausias – pasitikėjimo Dievu ir streso valdymo principas. Be jo, išgijimas tiesiog neįmanomas.
Pilną vaizdinę informaciją rasite video PASKAITOJE.
Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!
Už tuos, kurie prie slenksčio nevilties,
už Tavo Dvasios stebuklingąjį veikimą,
tegul Tavoji gydanti ranka visus palies.
Mes meldžiam ir už tuos, kurie keršte, pavyde, gobšume,
abejingumo liūne mirksta
ir be Tavęs – Gyvenimo, Tiesos ir Kelio – miršta.
Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!
2005 gruodis
Romualda Adomaitytė-Chabarina
O Gerasis, o Dieve! Pažvelki, palink
prie išvargintų, liūdinčių, tų,
kam sunku neregėtai, kur dejonės aplink...
Ko negali žmogus, padaryki, o Viešpatie, Tu!
2006 10 14
Romualda Adomaitytė-Chabarina
„Namuose, kaimynystėje ir mokykloje į vargšus, ligotus, tamsuolius ar nevykėlius reikėtų žiūrėti ne kaip į nelaimę, o kaip į puikią galimybę pasitarnauti.“ (Elena Vait)
Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“