Kaip atleisti sau?

Kartais padarome tai, ką gėda prisiminti, supykę pasakome žodžius, kurių nesugrąžinsi, priimame sprendimus, kurie tragiškai pakeičia kitų žmonių gyvenimą.

❓ Ką daryti, kaip atleisti sau, užuot ieškant pasiteisinimo? Kaip priimti savo praeitį ir gyventi santaikoje su savimi?

?? 1. IŠTAISYKITE (paprašykite atleidimo, kompensuokite skriaudą).

Jei pakenkėte reputacijai, verslui, padarėte didelę (arba ne itin didelę) žalą, eikite ir ištaisykite. Pripažinkite, kad suklydote, įžeidėte ar pakenkėte pasitikėjimui. Atlyginkite žalą arba pasiūlykite kompensaciją. Net jei visiškai ištaisyti nepavyks, tai palengvins kaltės jausmą. Baimės pripažinti kaltę įveikimas ir atleidimas sau yra glaudžiai susiję.

?? 2. ATSKIRKITE ( ir mano klaida nėra tas pat).

Tai yra tai, kas atsitiko, o ne tai, kas aš esu. Klaidą galima ištaisyti arba suvokti. Klaĩdos ir jų apmąstymas gali jus pakeisti. Tačiau jūs nesate klaida. Toks atsiskyrimas padeda išsikelti tikslą ir pa(si)taisyti, o ne pasinerti į savigraužą, kuri nėra konstruktyvi.

?? 3. PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ.

Kai kurie veiksmai ir žodžiai liks su jumis visam laikui. Turėsite su tuo gyventi (suprasdami, kad tas žmogus jumis nebepasitikės, prireiks laiko santykiams atkurti, reikės grąžinti pinigus, iš naujo susikurti reputaciją ir t. t.). Tokia yra kaina. Tačiau visada atsiras žmonių, kurie jums atleis ir supras; tų, kurie padės ir nebeprisimins jūsų apmaudaus aplaidumo; kurie mylės, nepaisant, kas buvo; kurie priims į darbą ir suteiks jums dar vieną galimybę; kurie parems, nes gyvenimas nėra vien klaidos.

 ?? 4. PRIIMKITE KAIP PATIRTĮ.

Taip, tai nutiko. Taip, aš suklydau. Taip, viskas galėjo būti kitaip. Tačiau realybė yra tokia, jos negalima atsukti atgal. Ir galite dėl to gailėtis, rodyti sau (ar kitiems), jog gailitės, bet jei neišmoksite pamokos, viskas veltui. Jei išmoksite, kas yra teisinga, o kas ne, net karti patirtis bus naudinga.

 ?? 5. KEISKITĖS.

Suvokti, pripažinti, pasitaisyti yra puiku. Tačiau likti tuo pačiu žmogumi, kuris vis užlipa ant to paties „mėgstamo grėblio“, pavojinga. Jei klysti ir jausti kaltę jus paskatino jūsų įsitikinimai, keiskite įsitikinimus. Jei jūsų veiksmų įskaudinti kiti nusisuka nuo jūsų, pakeiskite savo veiksmus. Jei kalbate neapmąstydami žodžių, nuo šiol apgalvokite prieš kalbėdami. Keiskitės, kitaip savigrauža ir nuolatiniai prašymai atleisti yra tik laiko švaistymas.

 ?? 6. TAI NĖRA GREITA.

Nesitikėkite, kad sau atleisti galėsite greitai. Nemanykite: „O, padarysiu tai lengvai ir greitai.“ Kartais būna ir greitai, bet dažniau tam reikia laiko, daug laiko. Suteikite sau laiko priimti, suvokti ir pradėti elgtis su savimi gailestingai. Jūsų emocinė sfera tikrai tai įvertins!

‼️ Visa tai labai nelengva. Tačiau visada galime sulaukti pagalbos iš mūsų dangiškojo Tėvo, kuris mielai padės mums suprasti visas atleidimo paslaptis. Visada galime kreiptis į Jį malda, o iš Jo – per Jo Žodį, Bibliją – gauti atsakymus.

? „Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ (Evangelija pagal Matą 6, 12)

Šaltinis: Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“

Kartais…

KARTAIS...

„Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui?! Argi lipdinys klausia lipdytoją: 'Kam mane tokį padarei?!' Ar puodžius neturi galios moliui...?"
(Biblija, Romiečiams 9, 20.21)
               
SAKAI:

„Kartais jaučiuos tarsi minkalas molio –
nereikalingas, nusviestas kampan...
Puodžius darbų turi daug ir negirdi, galbūt nenori
nei atsakyt į maldas, nei pagelbėti man..."

Tačiau žinok,
jog kartais Puodžius leidžia moliui pamatyti,
kad šis be Puodžiaus nieko pats negali padaryti...

(2005 10 19)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Meilės židinys

Kas yra krikščioniška šeima?

Ji yra šiltos žmogiškos meilės židinys, kur Dievas augina savo netobulus vaikus. Mes esame pašaukti mylėti, melstis su savo vaikais, lankyti su jais bažnyčią, auklėti ir būti jiems pavyzdžiu, bet visa kita daro Dievas. Kad ir kur mums nesisektų, Dievas mums padeda. Krikščioniška šeima išsiskiria tuo, kad sugeba išlaikyti ramybę visuose sunkumuose. Taip pat ji pasižymi džiaugsmu ir linksmumu, nes tiki Kristumi… Mums ramu, nes žinome, kad visą sumaištį Dievas laiko savo rankose.

Džonas ir Polė Sandfordai

Būti mylimam – būti laimingam

Palaimintas,
kurs turi turtą artimų širdžių,
kurio vis laukia žiburys, sugrįžtant vakarais namo,
palaimintas,
kuriam netenka vienišam keliaut keliu slidžiu,
kurį aplenkia išdavystės žeidžiantis akmuo...
Palaimintas,
su kuo iš laimės tylima,
kieno jautrioj širdy palaimą randa siela mylimo!
(2005 liepa)
               
Artimieji – tai mūsų turtas, gyvenimo atramos.
Tas laimingas, kas turi artimus.
(2007 11 11)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

?? Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. (Evangelija pagal Joną‬ ‭3‬,‭ 16)‬

?? Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. (1 Jono laiškas‬ ‭4‬, 11)‬ ‭

Linkiu patirti Dievo ir artimųjų meilę ?.

Verčiau būkite malonūs…

Sėkminga santuoka nėra ta, kuri gražiai prasideda, o ta, kuri išpildo iškilmingąją dieną duotus pažadus: ‘…ir džiaugsme, ir varge… ligi mirtis mus išskirs’.

Lana Lurjė

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM