Ar jaučiamės laimingi…

Manyje visada būki auštantis rytas,

kad nebaimintų sutemos netikėtos lemties,

kad manasis tikėjimas nesijaustų tremtin išvarytas,

o galėtų ilsėtis lyg paukštis ant Tavo peties.


Manyje visada būk rasa palaiminga,

kad aplenktų sausra mano sielos laukus

(su Tavim man vienovė tokia reikalinga!),

kad iškelčiau šakas tartum kedras – vešlus, išlakus.


Manyje, mano Dieve, visada būki auštantis rytas!


(2007 06 18)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Gražus pasaulis…

VIEŠPATIES PASAULIS


O, koks gražus sukurtas Viešpaties pasaulis,

kur daug ir saulės, ir spalvų!

Vaivorykštė danguos, vaivorykštė žieduos –

vaikučio saujoj ir ant nubudusių kalvų.


Ir spindinti rasa gaivi

lyg ašarėlė sako: dar gyvi

mes Viešpaties gražiam pasauly...


Nes jeigu džiaugiamės ar braukiam ašarą,

vadinas, dar gyvename po saule,

sulaukę naujo ryto ar pavasario,

kada su paukščiais dėkingumu širdis prabyla...


(2005 balandis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Žemė ir visa, kas joje, yra VIEŠPATIES, pasaulis ir visi jo gyventojai.“ (Psalmė 24, 1)

„Gamta yra pirmasis Dievo misionierius. Ten, kur nėra Biblijos, yra žibančios žvaigždės. Kur nėra skelbėjų, yra pavasaris. Jeigu žmogus nieko kito, išskyrus gamtą, neturi, tai gamta pakankamai daug pasako apie Dievą… ‘Dangūs skelbia Dievo šlovę…’ (Psalmė 19, 1).“ (Maksas Lukado)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Kaip greit praskrieja dienos…

KAIP GREIT PRASKRIEJA DIENOS


Kaip greit praskrieja Žemėj mūsų dienos,

lyg rūkas tirpsta ryto spinduliuos...

Siūbavo varpos – žvelk – jau tik rugienos,

aušros aidai jau tyla vakaruos...


Kaip greit praskrieja Žemėj mūsų dienos,

ir atsigręžęs atgalios matai –

čia viskas laikina, trapu be Dievo,

sugriūva ir tvirčiausi pamatai...


Ir tik Jame – paguoda ir stiprybė,

Jo gerumu palaiminti takai.

Jis dovanoja nuostabią ramybę,

nors trapią gėlę rankose laikai...


(2004 10 22)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Mes vis dėlto susidursime su baime, netikrumu ir sunkumais, kurie yra neišvengiami šiame pasaulyje, nepriklausomai nuo to, ar mes tikime krikščionybės Dievą, ar ne. Skirtumas yra tik toks, kad tikėjimas leidžia mums žinoti, jog mes neturime visko išgyventi vieni. Nepaisant to, kas atsitinka, tarnaujame Dievui, kuris yra galingesnis nei visos pragaro jėgos. Tikėjimas leidžia lengviau įveikti visa tai, kas nutinka gyvenime.“ (Alanas Hodžis)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Kaip tapti nelaimingam – ateityje

3 dalis

Senyvo amžiaus žmogui artėjant link gyvenimo pabaigos, būtina sau pačiam atsakyti (jei to dar nepadarė) į klausimus, susijusius su jo egzistencija ir gyvenimu po mirties. Jei norite gyvenimo pabaigoje pulti į neviltį, laikykitės šių taisyklių:

❗Nelavinkite savo TIKĖJIMO. Mąstykite apie šio pasaulio neteisybes ir abejokite Dievo teisingumu. Nesimelskite ir nedėkokite Dievui už nieką.

❗PAMIRŠKITE apie buvusius PALAIMINIMUS. Neprisiminkite stebuklų ar laimingų įvykių, kurie jums nutiko gyvenime, nes tai gali netyčia sustiprinti jūsų tikėjimą.

❗Nepraktikuokite JOKIOS RELIGIJOS. Negarbinkite Dievo, laikykitės atokiau nuo bažnyčios. Stenkitės net nebendrauti su tikinčiaisiais, nes jie gali netyčia atvesti jus pas Dievą.

❗Neskaitykite BIBLIJOS ar kitų knygų, pilnų gilios DVASINĖS išminties. Šį užsiėmimą palikite kitiems. Dvasiniai skaitiniai suteikia ramybės ir saugumo jausmą, bet jums labiau patinka gyventi be vilties.

❗Tikėkite, kad tą dieną, kai MIRSITE, viskas BAIGSIS, ir atsisakykite visų vilčių į amžiną begalinės laimės gyvenimą.

?? Mes esame savo pasirinkimų REZULTATAS! Tad rinkimės išmintingai ir atsakingai ?.

Šaltinis: Julian Melgosa knyga „Aktyvus ilgaamžiškumas“

Santuoka – mokymasis atleisti

Gal nuteka daug vandenų,

kol mes išmokstame atleisdami,

atjausdami mylėti ir išmintingai patylėti,

ir vėl šiltus žodžius ištarti,

ir kantriai nešt naštas sunkių dienų.

Išmokime branginti meilę savo artimų...

(2004)



O tai tik sapnas, kad buvom svetimi,

tiktai sapnavom šalną ant meilės žiedlapių trapių,

tiktai sapnavom...

Nubudę radome, jog esam artimi, kokie mes artimi! –

Neapsigavom. Atleisdami neapsigavom...

(1989 balandis)


Autorius: Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ (Biblija, Kolosiečiams 3, 13)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Meilė skatina sveikatą…

„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)

Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.

(E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.)

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM