Kardiochirurgo ilaamžiškumo ir sveikatos paslaptys

Kardiochirurgas Ellsworth Wareham iki 95–rių metų talkino operacijose, o sulaukęs 100–to metų jis vis dar vairavo automobilį ir užsiėmė kiemo bei sodo darbais, gyveno dviejų aukštų name kartu su žmona Barbara.

Dr. Ellsworth’as Wareham’as (1914.10.03 – 2018.12.15) buvo vienas iš pirmųjų atviros širdies chirurgijos specialistų. Jis įkūrė Loma Lindos universiteto užsienio širdies chirurgijos komandą, kuri visame pasaulyje atliko atviras širdies operacijas vietose, kuriose nebuvo širdies chirurgijos ligoninių. Per savo gydytojo karjerą Wareham’as atliko daugiau kaip 12 000 operacijų – iki dviejų šimtų per metus. Antrojo pasaulinio karo metais trisdešimtmetis Ellsworth’as tarnavo gydytoju Ramiojo vandenyno laivyne. Atominių bombų sprogimai Hirošimoje ir Nagasakyje jį užtiko teritoriniuose Japonijos vandenyse. Tai buvo pirmasis karas jo gyvenime. Kadangi dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, buvo užverbuotas į Vietnamą.

Dan’as Buettner’is – amerikiečių rašytojas, ilgaamžiškumo tyrinėtojas ir viešas pranešėjas, kuris tyrinėjo ir rašė apie „Mėlynasias zonas” – Žemės regionus, kur daugiausia gyvena sveikiausių pasaulio ilgaamžių. Dan’as Buettner’is savo darbuose paminėjo Wareham’ą tyrinėdamas vieną iš „Mėlynųjų zonų” regionų – Loma Lindą, Kalifornijoje. Jis prisimena jį su didele meile ir susižavėjimu: „Su Ellsworth’u susipažinau prieš 14 metų, kai dirbau „National Geographic“. Ieškojau žmogaus, kuris atspindėtų Septintosios dienos adventistų, ilgiausiai gyvuojančios Amerikos subkultūros, gyvenimo būdą. Įtraukiau jį į viršelio istoriją todėl, kad jis ir toliau atliko atviros širdies operacijas sulaukęs 90–ties metų. Jis sulaukė daugiau nei 100 metų, nes išliko aktyvus, turėjo tvirtą tikėjimą, didelę palaikančią šeimą, valgė tik du kartus per dieną (10 val. + 16 val.) ir gyveno labai tikslingai, nuosekliai siekdamas užsibrėžto tikslo. Ellsworth’as buvo novatoriškas širdies chirurgas. Kai pastebėjo, kad mėsą valgančių žmonių arterijos pripildytos apnašų ir praradusios elstingumą, o augalinį maistą valgančių arterijos yra lanksčios, pats pradėjo valgyti tik augalinį maistą. Ellsworth’as ir jaunystėje nebuvo mėsos ar pieno mėgėjas, o maždaug 50–ties metų amžiaus visiškai atsisakė gyvūninės kilmės maisto.

Kaip rašoma 2008 m. „National Geographic“ straipsnyje, žvalus ir aktyvus šimtametis Wareham’as įkūnijo Septintosios Dienos Adventistų gyvenimo būdą – augalinę mitybą, fizinius pratimus ir tikėjimą Dievu, kuriuos gydytojas įvardijo kaip savo ilgaamžiškumo priežastis.

„Manau, kad žmogui svarbu turėti tam tikrą saugumą ir ramybę savo gyvenime“, – sakė Wareham’as. „Ir aš tai gaunu tikėdamas mylinčiu, rūpestingu Dievu. Taigi, jei Jis rūpinasi mano gyvenimu, kam sėdėti ir nerimauti? Jis rūpinasi visata, Jis tikrai gali pasirūpinti ir manimi, todėl aš nesijaudinu.“

Kai jo buvo paklausta apie daug metų trukusios santuokos su savo miela žmona Barbara paslaptį, Ellsworth’as atsakė: „Kuo anksčiau turite suprasti, kad niekada nepakeisite savo partnerio“.

Kitų žmonių atsiliepimai apie kardiochirurgą Ellsworth’ą Wareham’ą:

Medicinos mokslų daktarė C. Joan Coggin: „Jis visą laiką buvo labai ramus, o kartais chirurgai, patirdami spaudimą, ima rodyti emocijas. Nesvarbu, kas nutiktų, jis tiesiog santūriai pasakydavo ‘na, turime padaryti tai ir tai’, užuot isterikavęs. Niekada nemačiau, kad jis dėl ko nors įsižeistų.“

Loma Lindos universiteto sveikatos prezidentas Richard H. Hart: „Jo švelni dvasia ir kuklus elgesys slėpė pasitikėjimą savimi ir įgūdžius, kurie pakeitė širdies chirurgiją visame pasaulyje. Jis paliko neišdildomą pėdsaką daugeliui iš mūsų, jaunų Loma Lindos universiteto sveikatos priežiūros specialistų, kurio įtaka tęsiasi iki šiol.“

Loma Lindos Medicinos mokyklos dekanas daktaras Roger Hadley: „Dr. Wareham’as daugelio autorių buvo specialiai minimas kaip mėlynosios zonos pavyzdys. Jo mityba, pratimų programa, bendruomeniškumas, humoro jausmas ir dvasiškai pagrįstas požiūris į gyvenimą akivaizdžiai prisidėjo prie jo šimtamečio statuso. Jo labai trūks.“

Dr. Ellsworth’as Wareham’as nugyveno ilgą ir kupiną naudingos veiklos gyvenimą, mirė būdamas 104 metų amžiaus.

Šaltiniai: 1, 2, 3.

Vien į gerą išeis visa tai

VIEN Į GERA IŠEIS VISA TAI

Kai dvejonės širdin skaudžiai smelkias,
nesėkmių paukščiai suka ratus,
mane guodžia malda, ir padvelkia
ramuma pro žydrynės vartus.

Kai išbandymų posūkiai, daubos
pasirodo kely nelauktai,
savo širdžiai tariu, kai ji daužos:
„Vien į gera išeis visa tai...“

Kai audra netikėtai grūmoja
ir suplėšo laivelio bures,
aš tikiu – Dievo rankos globoja
ir be burių į krantą parves!

Kai sunkiau bus žvarbiam šiam pasauly,
šildyk, Dieve, ir būki šalia,
leisk suprasti, jog aš – Tavo saujoj,
ir viskam yra Tavo valia.

2006 balandis
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent Jo valia pašauktiesiems“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Romiečiams 8, 28)

„Kai visas atsiduosi Dievui, nebus sunkumo, kuris galėtų pakirsti tavo optimizmą“. (Chosemarija Eskriva de Balageras)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Argi tai ne nuostabu!?

Dar kartą siūlau pažvelgti į tobulą ir neįtikėtinai sudėtingą mūsų kūno sandarą.

– Mūsų organizmas turi nuostabią savybę – gebėjimą palaikyti vidinės terpės pastovumą kintančių sąlygų metu. Ji vadinasi – homeostazė. Daugelio fiziologinių ir biocheminių parametrų (kūno temperatūros, kraujospūdžio, gliukozės kiekio, druskų, rūgštingumo ir t. t.) vertės palaikomos labai siaurose ribose. Nuo organizmo vidinės pusiausvyros priklauso mūsų sveikata! Kaip tai pasiekiama?

Pirmiausia receptorinių nervinių ląstelių, kurios aptinka šiuos pokyčius, signalai siunčiami į smegenis, iš kurių duodama komanda, paleidžianti sudėtingus mechanizmus, kuriais siekiama išlyginti pokyčius. Jei šių mechanizmų grandžių nutrūkimas ar pašalinimas sutrikdo homeostazę, o kartu ir normalų organizmo funkcionavimą, kaip galėjo kiekvienas iš mechanizmų evoliucionuoti palaipsniui papildant grandis? Evoliucija paprasčiausiai sustotų ties pirmuoju žingsniu.

O kaip dėl venų vožtuvų?

– Kraujo grįžimui venomis į širdį, įveikiant gravitacijos jėgas, yra keli mechanizmai. Tačiau stulbina tai, kad daugumoje apatinės kūno dalies venų kas 1–1,5 cm yra vožtuvai, kurie leidžia kraujui tekėti link širdies ir neleidžia grįžti atgal. Tuo tarpu viršutinės liemens dalies venos neturi vožtuvų. Akivaizdus Aukščiausios Išminties kūrybos įrodymas, ar ne? Ar galime rimtai teigti, kad evoliucija atsitiktinai sukūrė netinkamos formos, netinkamo dydžio, netinkamoje vietoje, nepakankamą skaičių ir t. t. venų vožtuvų, tačiau organizmas ir toliau funkcionavo „labiau prisitaikydamas“, kol vožtuvų struktūra pasiekė tobulumą?

Gera, kad nesame atsitiktinumo rezultatas. Argi tai nenuostabu!?

„Šlovinu Tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Biblija, Psalmynas 139, 14)

Šaltinis: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM