Skatina sveikatą bei ilgina gyvenimą…

„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)

Gydant ligonį nederėtų žiūrėti pro pirštus į minčių poveikio efektą. Tinkamo mąstymo poveikis geriausiai padės kovoti su liga.

Šaltinis: E. Vait „Gydymo tarnystė“, 171 psl.

Ilgalaikio streso įtaka sveikatai

Koks ryšys tarp streso, dvasinio ir emocinio gyvenimo, ir sveikatos, tame tarpe ir stuburo sveikatos? Ogi – tiesioginis. Šiame straipsnyje tai aptarsime.

Stresas – gerai ar blogai? Stresas – tai organizmo savigynos reakcija, universalus apsaugos mechanizmas.

  • Mūsų nervų sistema, pajutusi pavojų, tuoj pat siunčia signalą – pertvarkyti kiekvienos organizmo ląstelės darbą gynybai. Pas mus yra specialūs hormonai – endorfinas ir kortizolis – tai raktiniai hormonai, kurie paleidžia organizme dvi priešingo režimo veiklas. Organizmas gali dirbti vienu iš šių režimų: gyvenimo ir vystymosi arba gynybos ir apsaugos režimu. Gyvenimui šiame nuodėmės pasaulyje reikalingas ir vienas, ir kitas. Augimo ir vystymosi režimas leidžia organizmui augti, atsistatyti; o apsaugos režimas reikalingas pavojaus atveju, kad organizmas nežūtų. Svarbu suprasti, kad organizmas negali būti tuo pačiu metu ir viename, ir kitame režime. Jis arba ginasi nuo pavojaus, streso būsenoje, arba, kai viskas gerai, auga ir atsistato.
  • Nervų sistemoje yra keletas principinių apsaugos sistemų.

– Pirmoji – streso sistema (adrenalininė), ji gina mus nuo išorinės grėsmės.

– Antroji sistema – imuninė, ji gina nuo pavojaus organizmo viduje. Imuninės sistemos užduotis: surasti priešą viduje arba tarp savų, ir sunaikinti.

Bet kai yra išorinė grėsmė, nervų sistema priversta prislopinti imuninę sistemą.

  • Mūsų smegenyse yra pagumburis, kuris surenka visą informaciją iš vidaus ir iš išorės. Pagumburis, gavęs informaciją apie pavojų, paleidžia adrenalininę sistemą. Jis siunčia signalus per kraują hormonų pagalba, ir per nervines skaidulas, per stuburo smegenis į antinksčius. Antinksčiai išskiria į kraują specialius hormonus, kurie neša signalą kiekvienai ląstelei, kad pertvarkytų savo darbą gynybai. Šiame režime organizmas pradeda slopinti imuninę sistemą, kad jos energiją nukreiptų streso reakcijai.
  • Kai ląstelė gauna streso signalą, ji pradeda kurti specialius baltymus, kurie apgaubia ląstelėje pačius svarbiausius dalykus, kad juos apsaugotų. Tokioje būsenoje ląstelė gali išgyventi šią problemą. Bet kai kažką supakuojame ir padedame, nėra galimybės tuo naudotis. Jei ląstelė ilgai bus tokioje būsenoje, nebus augimo ir vystymosi. O regeneracija ir pasveikimas organizme įmanomi tik augimo ir vystymosi režime.
  • Stresas mūsų organizme įsijungia kaip atsakas į kažkokius fìzinius faktorius. Bet didžioji dalis streso, kurį patiriame, yra psichogeninės kilmės. Jis susijęs su tuo, kad kažkam įvykus, mums pasirodo, kad tai problema. Ir kai mums atrodo, kad tai kelia grėsmę, pagumburis įjungia streso reakciją. Problema ne tai, kas atsitiko, bet tai – kaip mes tai įvertinome. O vertiname pagal savo pažiūrų ir įsitikinimų sistemą, kuri gyvena mūsų galvoje. Čia problemos šaknis!

!!! Pati didžiausia problema mūsų organizmui, kai streso reakcija nebekontroliuojama ir vietoj to, kad mus gintų, kam ji ir skirta, pradeda dirbti prieš mus. Praktiškai visos žinomos ligos, kurios šiandien paplitusios tarp žmonių, susijusios su lėtiniu stresu. O kaip išspręsti problemą, jeigu mes nenorime susitaikyti su kaimynu ar kaimyne? Nusprendėme niekada neatleisti. Dievas davė mums pasirinkimo laisvę. Kai mes supykę ar įsižeidę, organizmas karo būsenoje. Visą šį laiką mūsų organizme nedirba atsinaujinimo ir atsistatymo režimai.

Kaip tikėjimas susijęs su sveikata?

Biblija labai daug kalba apie meilę, atleidimą, dėkingumą… Pvz., „Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Patarlių 17, 22). Taip, niūri dvasia, lėtinis stresas, kortizolis – išjungia regeneracijos režimą – tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, kaulai pradeda irti, atrofuojasi raumenys.

Tik tada, kai Dievas ateina į mūsų gyvenimą ir dovanoja mums Savo meilę, kai mūsų širdyse apsigyvena Meilė ir Ramybė, tik tada įmanomas tikras streso sprendimas. Biblijoje labai daug pasakyta: “atleiskite, nebijokite, džiaukitės, pasitikėkite Dievu.” Tikroje sveikatos atstatymo programoje, ir ypatingai kai kalbame apie stuburą, tarp visų sveikos gyvensenos principų pats svarbiausias – pasitikėjimo Dievu ir streso valdymo principas. Be jo, išgijimas tiesiog neįmanomas.

  • „Žinokite, kad net visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“ (Luko 12, 7)
  • „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jono 14, 27)
  • „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!“ (Mato 11, 28)

Pilną vaizdinę informaciją rasite video PASKAITOJE.

Už sergančio pasaulio pasveikimą…

Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!
Už tuos, kurie prie slenksčio nevilties,
už Tavo Dvasios stebuklingąjį veikimą,
tegul Tavoji gydanti ranka visus palies.

Mes meldžiam ir už tuos, kurie keršte, pavyde, gobšume,
abejingumo liūne mirksta
ir be Tavęs – Gyvenimo, Tiesos ir Kelio – miršta.
Mes meldžiam, Viešpatie,
už sergančio pasaulio pasveikimą!

2005 gruodis
Romualda Adomaitytė-Chabarina
O Gerasis, o Dieve! Pažvelki, palink
prie išvargintų, liūdinčių, tų,
kam sunku neregėtai, kur dejonės aplink...
Ko negali žmogus, padaryki, o Viešpatie, Tu!

2006 10 14
Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Namuose, kaimynystėje ir mokykloje į vargšus, ligotus, tamsuolius ar nevykėlius reikėtų žiūrėti ne kaip į nelaimę, o kaip į puikią galimybę pasitarnauti.“ (Elena Vait)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Išmokime atleisti…

IŠMOKIME ATLEISTI

Išmokime atleisti, skriaudas rašyti tik ant smėlio,
kad laiko vėjas užpustytų,
o dovanas iškalti sielos akmenėly, –
težadins dėkingumą vakarą ir rytą.

Išmokime atleisti – skubiai numesti sunkią naštą
nuo sielos, prislėgtų pečių.
Atleidus tirps užsigavimų vaškas,
o susitaikymas nebus tiktai svečiu.

Išmokime atleisti, kaip Kristus viską mums atleido,
neatsižvelgęs į kemsynus, dilgėles širdies.
Branginkim atleidimo kilnią gaidą
ir šito jausmo neuždusinkim išties...

(2007 09 08)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“. (Biblija, arba Šventasis Raštas, Mato 6, 15)

„Jeigu skaičiuoji, kiek kartų esi atleidęs tave įskaudinusiajam, vadinas, iš širdies nebuvai atleidęs nė karto“. (Deividas Vanagas)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Nusivylimas žmonėmis

Sunkūs laikai dažnai sukelia nusivylimą – savimi, žmonėmis, pasaulio tvarka. Tik nedaugelis išvengia šio likimo. Sunkūs laikai – tai stiprybės išbandymas.

Nusivylimas – tai neigiamai nuspalvintas jausmas, kurį sukelia neišsipildę lūkesčiai, viltys ar svajonės, nepasitenkinimo jausmas dėl to, kas nepasiteisino, nepavyko. Nusivylimą galima laikyti tam tikra frustracijos forma, kai žmogus nustoja kovoti dėl to, ko siekia.

Nusivilti yra bIogai, nes:

1. Prarandamas tikėjimas

Susvyruoja arba griūva mūsų tikėjimas Dievu, savimi ir žmonėmis. Prarandame orientaciją, tampame užsisklendę arba agresyvūs.

2. Mes nebepasitikime

Mums sunku pasitikėti kitais, nes jie nepatikimi. Krizės metu kiti mūsų nepalaikė ir nesielgė taip, kaip norėtume.

Nusivilti yra gerai, nes:

1. Išsivaduojame iš iliuzijų:

Iliuzijų, kad kitas žmogus turi būti tobulas ir neklystantis.

Iliuzijų apie mūsų padėties stabilumą.

Pamatome tikrovę, kuriai vis dar galima daryti įtaką.

2. Galime rasti teisingą kryptį

Jei esu nusivylęs, vadinasi, atsakomybę už savo gyvenimą buvau atidavęs kitam žmogui. Tikėjausi, kad jis sugebės geriau pasirinkti ir priimti teisingus sprendimus. Tačiau mūsų gyvenimas yra mūsų atsakomybė.

3. “Viskas atsistoja į savo vietas“

Sunkūs laikai atskleidžia, kur esu, ar noriu išlikti žmogumi, kuris pasitiki kitais labiau nei savimi ir Dievu.

Žinoma, mes esame gyvi žmonės ir mums reikia meilės, rūpesčio ir palaikymo. Gyventi visiškai nepasikliaujant kitais yra neįmanoma. Tačiau nusivylimas ateina tada, kai mane „sužavi“ koks nors žmogus, kai jis tampa mano pasitikėjimo, ramybės ir stiprybės garantu. Kai savo pasirinkimuose, sprendimuose ir viltyse pasikliauju kitu žmogumi. Kai mano paties orientyrai neaiškūs arba jų visai nėra.

Sunkūs laikai atskleidžia silpnąsias mūsų asmenybės puses. Jie mums užduoda klausimus: „Kas negerai?“, „Ką ketini su tuo daryti?

Biblijoje yra Dievo žodžiai apie iliuzinius “dievus”: „Kai šauksiesi pagalbos, tepadeda tau pulkas tavo stabų! Visus juos išnešios vėjas, vėjelio dvelktelėjimas juos nupūs. Kas pasitiki Manimi, tas valdys kraštą ir paveldės mano šventąjį kalną.“ (Izaijo 57, 13)

– Man šie žodžiai yra padrąsinimas. Kai sudedate viltis į žmones, nusivilsite ir jėgos paliks jus. Kai tikite Tuo, Kuris nesikeičia, Kuris yra ištikimas visada ir visur, esate padrąsintas.

Kiekvienas turi savo svarbią vietą. Supainioti prioritetai veda į nusivylimą. Teisingai nustatyti prioritetai lemia pergales!

Autorius: Tatjana Sacharova, psichologė

Šaltinis: 8doktorov.ru

Kaktinių smegenų skilčių veiklos gerinimo paslaptys

Ar jau pasiruošę naujiems mokslo metams? O mokytis aktualu ne tik jauniems. Gera kaktinių smegenų skilčių funkcija pagerina mokymosi efektyvumą. Be to, priekinės smegenų skiltys – tai vieta, kurioje vyksta mūsų sprendimai, samprotavimai, socialinės normos, ilgalaikiai planavimai, visa, kas prisideda prie sveikų, gyvenimą gerinančių pasirinkimų!

Palyginimui, priekinė smegenų skiltis sudaro:

– 33-38 % žmogaus smegenų,

– 17 % šimpanzės,

– 7 % šuns,

– 3,5 % katės smegenų.

Kadangi priekinė smegenų sritis mums labai svarbi, prisiminkime, kaip apsaugoti ją ir pagerinti jos funkcionavimą.

1. Saugokime kaktinę smegenų dalį nuo traumų ir fizinių sužalojimų.

Boksas, futbolas, motociklų lenktynės ir panašios sporto šakos pavojingos smegenų sveikatai. Smūgiai į galvą dažnai pažeidžia ploniausias kraujagysles, aprūpinančias smegenis krauju. Geriausia vengti tokių sporto šakų, kurios gali sukelti panašų poveikį, žinoma, jei norite, kad kaktinės skiltys būtų sveikos ir tinkamai funkcionuotų.

2. Užkirskite kelią ligoms, kurios gali sutrikdyti kaktinių smegenų skilčių veiklą.

16–60 metų amžiaus žmonių rizikos veiksniai gali būti aukštas kraujospūdis, diabetas, rūkymas, širdies ligos ir alkoholio vartojimas (ypač 24 valandas prieš insultą). Moterys į šį sąrašą gali įtraukti kontraceptines tabletes. Smegenų veiklai kelia pavojų ir įvairios nervų sistemos problemos. Tačiau atminkite svarbiausią: norėdami apsaugoti kaktines smegenų skiltis, turite rinktis sveiką gyvenimo būdą, kuris atitinka pagrindinius organizmo poreikius.

3. Nevartokime narkotikų ar toksinių medžiagų.

Norėdami pagerinti smegenų veiklą, turite atsisakyti medžiagų, kurios veikia sąmoningą mastymą. Šiame sąraše yra kofeinas, nikotinas ir alkoholis.

4. Užtikrinkite, kad smegenys būtų tinkamai aprūpinamos deguonimi.

Kraujyje turi būti daug deguonies. Kvėpuokite grynu ir gaiviu oru. Jame yra neigiamai įkrautų jonų, kurie gerina protinę veiklą. Taip pat svarbu, kaip kvėpuojate. Negilus, paviršutiniškas kvėpavimas netinka: deguonies kiekis kraujyje nukrenta žemiau normos, būtinos optimaliam kaktinių smegenų skilčių funkcionavimui. Kad pagerintumėte jų veiklą kartkartėmis giliai įkvėpkite. Taip pat verta atlikti fizinius pratimus, geriausia gryname ore. Visa tai leis širdžiai aprūpinti smegenis deguonimi prisotintu krauju.

5. Užtikrinkite gerą smegenų mitybą.

Valgykite pakankamai vaisių, daržovių, riešutų, nesmulkintų grūdų ir ankštinių, tuo pačiu sumažinkite mėsos ir sūrio vartojimą arba net visiškai jų atsisakykite. Norint pagerinti darbingumą ir mokymąsi, tokia mityba bus geriausia.

6. Praleiskite pakankamai laiko saulėje.

Saulės šviesa teigiamai veikia nuotaiką ir kaktinių smegenų skilčių veiklą. Dienos metu saulės šviesa padidina serotonino gamybą. Tai padeda išvengti nuovargio ir depresijos. Tyrimai parodė, kad laiką leidžiant saulėje gerokai padidėja melatonino kiekis, palyginti su tokiu pat laiku, praleistu dirbtinėje šviesoje. Pakankamas melatonino kiekis užtikrina sveiką miegą ir padeda priekinėms smegenų skiltims gerai funkcionuoti visą dieną.

7. Treniruokite ne tik kūną, bet ir smegenis.

Poreikis spręsti tam tikras problemas ir sudėtingas užduotis palaiko proto aktyvumą ir stimuliuoja kaktinių smegenų skilčių darbą. Prie to prisideda ir rimtos literatūros skaitymas, gamtos tyrinėjimas, klausimų apie mus supantį pasaulį svarstymas ir kiti protinių gebėjimų panaudojimo būdai.

Vienas tyrimas parodė, kad išankstinis mąstymas apie būsimą užduotį ar darbą stimuliuoja smegenis ir paruošia žmogų 80 proc. Toks proto lavinimas stiprina smegenų ląstelių ryšius, o kai ateina laikas iš tikrųjų veikti, žmogus būna daug geriau pasiruošęs. Aktyvi proto veikla ypač svarbi paaugliams, nes tai padidina jų gebėjimą mokytis.

8. Atskirkite naudingą informaciją, būkite atidūs ir kritiškai vertinkite tai, ką matote, girdite ar jaučiate. Minčių sutelkimas į laimingus, teigiamus įvykius, malonių gyvenimo akimirkų prisiminimas arba mąstymas rimtomis temomis didina smegenų pajėgumą ir stiprina mūsų intelektinius gebėjimus.

9. Stiprinkite savo protą skaitydami Bibliją.

Biblija yra tikras gyvenimo vadovas. Joks kitas skaitymas nesuteikė žmogui tiek energijos, kiek Šventojo Rašto studijavimas. Niekas negali išplėsti ir sustiprinti proto, kaip Biblijos tyrinėjimas. Kai smegenys yra užimtos Dievo Žodžio studijomis, sustiprėja gyvenimo prasmės supratimas, žmogus išsiugdo aukštesnes galias, leidžiančias įvaldyti aukštas ir taurinančias tiesas.

Paruošta pagal: 8doktorov.ru

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM