Pelkinė vingiorykštė – natūralus aspirinas

(Filipendula ulmaria)

Šią vasarą ir aš prisiskyniau šios vaistažolės, atsiradus poreikiui išbandysiu.

Pelkinė vingiorykštė auga šlapiose pievose, vandens telkinių pakrantėse. Tai vaistinis nuo seno lietuvių vartojamas priešuždegiminis augalas, turintis salicilo rūgšties.

TINKA:

▫ Nuo peršalimo ligų, gripo, slogos, anginos, bronchito.

▫ Virškinimo problemos, mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą.

▫ Stemplės, kepenų uždegimai.

▫ Sąnarių uždegimai, artritai.

▫ Karščiavimui mažinti.

▫ Žaizdoms valyti, sunkiai gyjančioms žaizdoms.

▫ Skatina parakaito ir šlapimo išsiskyrimą.

▫ Kūdikių odos iššutimams, nudegusiai odai (pabarsčius sudžiovintų, susmulkintų žiedų milteliais).

▫ Galvos ir dantų skausmui malšinti.

▫ Prostatos apsaugai.

▫ Stiprina organizmą, ramina, turi antibakterinių savybių, skatina toksinų pasišalinimą iš organizmo.

Vaistinei žaliavai renkami pradedantys skleistis žiedynai, kartais visa antžeminė augalo dalis. Surinkta žaliava džiovinama nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje paskleidus plonu sluoksniu. Kartais pavartant, kad nepelytų. Tinkamai paruošta žaliava salstelėjusio kvapo, rūgštoko, sutraukiančio skonio, tinka vartoti vienerius metus.

👉🏻KONTRAINDIKACIJOS:

▫ Nėštumas

▫ Arterinė hipotenzija (žemas kraujo spaudimas)

▫ Susilpnėjęs kraujo krešėjimas

▫ Esant stipriai alergijai aspirinui

▫ Individuali netolerancija.

Jei sergate rimtomis ligomis, prieš naudodami būtinai pasitarkite su gydytoju.

❗SVARBU:

Nesumaišykite su kitu, panašiai žydinčiu nuodingu augalu – vingiriu, kurio lapai siauri. Vingiorykštės lapai stambūs, dantyti, tuo tarpu vingirio lapai – smulkūs.

Visceraliniai riebalai

Visceraliniai riebalai – tai mūsų kūno rezervinis maistas, energijos atsargos riebalinio audinio pavidalu. Skirtingai nuo poodinių riebalų, kurie kaupiasi klubuose, pilve ar juosmenyje, visceraliniai riebalai yra daug giliau, supa visus gyvybiškai svarbius organus.

Visceralinių riebalų kaupimosi priežastis – nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, žalingi įpročiai ir kiti veiksniai. Daugelis mano, kad visceralinių riebalų koncentracijos padidėjimas – su amžiumi susijęs pokytis. Tačiau amžius ne pagrindinė priežastis.

👉🏻 Visceralinių riebalų PAVOJUS:

▫ Didėjant krūviui kojoms atsiranda venų varikozė.

▫ Spaudžia širdį, o tai sukelia miokardo infarktą, aterosklerozę ir daugelį kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

▫ Sudaro palankias sąlygas vėžio atsiradimui.

▫ Gresia hormoniniu disbalansu ir įvairiais medžiagų apykaitos sutrikimais.

👉🏻KAIP atsikratyti visceralinių riebalų?

Visceraliniai riebalai nyksta kartu su poodiniais riebalais, vienintelė išimtis gali būti endokrininės sistemos ligos. Todėl, norint išspręsti problemą, būtina:

▫ Teisingai maitintis, pirmenybę teikiant augaliniam maistui.

▫ Padidinti fizinį aktyvumą.

▫ Gerti pakankamai vandens. Tai padės pagreitinti riebalų pertekliaus, įskaitant visceralinių riebalų, deginimo procesą. Per dieną reikia išgerti ne mažiau kaip 30 ml vandens 1 kilogramui kūno svorio.

▫ Padidinkite vitamino C koncentraciją.

▫ Apribokite greitų angliavandenių ir riebalų suvartojimą.

▫ Venkite ilgalaikio streso ir raminamųjų preparatų.

Šaltinis: 8doktorov.ru

ĮDOMU: Kraujo perpylimas – kada ir kaip buvo pradėta

Šį kartą šiek tiek kraujo perpylimo istorijos👇🏻.

▫️ Senovėje žmonės nė neįtarė, kad egzistuoja kraujotakos sistema. Tačiau jie manė, kad žmogui naudingas kraujo įpylimas net į skrandį. Hipokratas tikėjo, kad kraujas gali pakeisti psichines paciento savybes, ir todėl rekomendavo jį gerti žmonėms, kenčiantiems nuo psichikos sutrikimų. 1498 metais jau senam ir sergančiam popiežiui Inocentui buvo atliktas kraujo „perpylimas“. Gydytojas paėmė trijų dešimties metų berniukų (kurie netrukus mirė) kraują, iš šio kraujo cheminiu būdu paruošė vaistus ir davė juos pontifikui. Popiežiaus gydymas baigėsi visiška nesėkme, jis netrukus mirė. Viduramžiais kraujo nuleidimas buvo plačiai naudojamas Europoje. Buvo tikima, kad kartu su krauju išeina ir ligos dvasia. Ši gydymo filosofija kainavo daugybę gyvybių. Jo aukomis tapo genialus italų menininkas Rafaelis Santi ir pirmasis Amerikos prezidentas Džordžas Vašingtonas.

▫️ Po to, kai William Harvey atrado ir ištyrė kraujotakos sistemą, buvo pradėti eksperimentai su kraujo perpylimu gyvūnams. Pirmąjį kraujo perpylimą žmogui atliko Jean Baptiste Denis. 1667 m. birželio 15 d. jis karščiuojančiam ligoniui į rankos veną įpylė 9 uncijas (1 uncija = 31,1 g) ėriuko kraujo (iš miego arterijos). Iš pradžių eksperimentas buvo sėkmingas, bet po kurio laiko pacientas mirė. Kraujo perpylimas žmonėms buvo beveik šimtmečiui nutrauktas. Gyvūnų kraujo perpylimo nesėkmės paskatino mintį, kad galima naudoti tik žmonių kraują. 1819 m. anglų akušeris J. Blundell atliko pirmąjį kraujo perpylimą iš žmogaus žmogui. Tačiau tuo metu dar nebuvo įtariama apie kraujo grupių egzistavimą. Ir, nors kraujo perpylimo bandymai, siekiant išgelbėti gyvybes, tęsėsi, jie dažnai baigdavosi paciento mirtimi. 19 amžiuje gydytojai sužinojo apie imuniteto egzistavimą. Tuo metu medikai sužinojo apie keturių kraujo grupių ir rezus faktoriaus egzistavimą. Amerikiečių chirurgas George Crile 1907 metais pirmasis pritaikė informaciją apie kraujo grupes ir atliko 61 suderinamo kraujo perpylimą. Šiuolaikinė medicina jau žino apie 50 kraujo grupių, nors praktinę reikšmę vis tik turi keturios pagrindinės.


👉🏻 Kai kuriuos žmones neramina klausimas: „Ar galima perpilti kraują, jei Dievas draudžia jį naudoti maistui“? Iš tiesų, žmogaus gyvybė yra kraujyje. Biblija sako: „Kūno gyvybė yra kraujyje“ (Kunigų 17:11). Kraujas suteikia gyvybę, tiekdamas deguonį ir visas reikalingas medžiagas į audinius. Kai išliejamas kraujas, gyvybė užgęsta. Tačiau Kristus pasakė: „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ (Jono 15:13) Tas, kuris dėl savo artimo atiduoda savo gyvybę, parodo didžiausią meilę. Atiduodami dalį savo kraujo perpylimui ir artimo gyvybės išgelbėjimui, atiduodame dalį savęs ir vykdome Viešpaties įsakymą apie meilę. Tačiau duodami ar priimdami kraują iš kito žmogaus galime tik pratęsti gyvenimą. Kristus, praliejęs kraują ant kryžiaus, dovanoja mums amžinąjį gyvenimą. Priimdami Kristų kaip savo Gelbėtoją, mes apvalome savo širdis nuo nuodėmės. „Kraujas atlieka permaldavimą“ (Kunigų 17:11). Į šią didžiulę auką nurodė praeityje aukotos gyvūnų aukos. Gyvūnų kraujas buvo Kristaus mirties simbolis. Būkime dėkingi Viešpačiui už tai, kad Jis parodė aukščiausią meilę, praliedamas Savo kraują už mus, kad galėtume gyventi amžinai.

„Nes gyvūno gyvybė yra kraujyje. Daviau jums kraują, kad ant aukuro atliktumėte permaldavimą už savo gyvybę; kraujas atlieka permaldavimą, nes jis yra gyvybė.“ (Kunigų 17:11)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM