Rytoj bandysiu vėl
Inkstai – nepamainomi darbininkai
🔎 Pažvelkime kaip veikia inkstai ir kodėl jie tokie svarbūs👇🏻.
Inkstai kartu su kepenimis laikomi pagrindiniais išskyrimo organais. Visas žmogaus organizmo kraujas išvalomas per inkstus, o medžiagų apykaitos procese susidarę toksinai iš organizmo išskiriami su šlapimu. Šis procesas įmanomas dėl nuostabios šių svarbių organų struktūros!
▫ Inkstai – pupelės formos ir yra juosmens srityje abiejose stuburo pusėse. Čia jie, specialiais raiščiais ir riebaliniu audiniu, saugiai pritvirtinti. Greitas svorio netekimas, sunkių svorių kėlimas ir sporto šakos, susijusios su šokinėjimu ir kritimu, gali sukelti inkstų nusileidimą. Vieno inksto masė tik 120-200 g. Inksto išorė padengta kapsule, o vidinę jo dalį sudaro parenchima, kurioje išsidėstę inksto filtrai, vadinami nefronais. Viename inkste nefronų daugiau nei 2 mln. Taigi bendras jų skaičius organizme siekia 4 mln. Inkstų darbą galima prilyginti didžiuliam vandens valymo kanalui, kuriame sumontuota daugiau nei 4 milijonai filtrų, kurie savo darbą atlieka nuolat.
▫ Kiekvienas inkstų filtras arba nefronas – tai kraujagyslių kamuolys, į kurį spaudimu paduodamas kraujas. Skystoji kraujo dalis kraujagyslių kamuolyje praeina per tam tikrą porėtą membraną į išorę ir surenkama nefrono kapsulėje primenančioje taurę. Iš kapsulės išeina ilgas vingiuotas kanalas, kuriuo teka vadinamasis pirminis šlapimas. Per parą ultrafiltracijos metu susidaro apie 170 litrų pirminio šlapimo. Tačiau, praeinant per vingiuotą kanalą, dalį šio skysčio kraujas vėl absorbuoja. Likęs šlapimas, vadinamas antriniu, ir per parą jo susidaro apie 1,5 litro. Jame, koncentrato pavidalu, nemažai druskų ir organizmui nebereikalingų medžiagų. Antrinis šlapimas, per “inkstų kanalizacijos“ vamzdžių sistemą, surenkamas į platesnius kanalus, ir teka į specialią ertmę – inkstų dubenį. Iš inkstų dubens šlapimas patenka į šlapimtakį ir kaupiasi šlapimo pūslėje. Taip veikia mūsų inkstai, nuolat valydami kraują nuo organizme susidarančių toksiškų medžiagų apykaitos produktų.
▫ Tačiau inkstai atlieka ir kitas funkcijas. Be kraujo filtravimo, jie atlieka endokrininę funkciją, dalyvauja daugelio hormonų sintezėje. Vienas iš jų – kalcitriolis – kontroliuoja kalcio apykaitą ir veikia kaulų masės augimą. Taip pat inkstuose vitaminas D virsta aktyviausia jo forma – vitaminu D3, reikalingu pilnavertiškam kalcio pasisavinimui kauluose. Didžioji dalis svarbaus hormono eritropoetino susidaro inkstuose. Šio hormono gamyba didėja, jei kraujyje sumažėja deguonies kiekis. Jo veikla nukreipta į kaulų čiulpus, kur skatina raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – brendimą. Sutrikusi inkstų funkcija lemia eritropoetino gamybos sumažėjimą ir anemiją. Be to, inkstai gamina reniną – medžiagą, kuri organizme reguliuoja kraujospūdį.
🧡 Šių mažų, bet nepakeičiamų organų darbo dėka mūsų kraujas nuolat valosi ir išlaiko savo savybes. Šis procesas turi vykti nuolat, tada žmogus galės gyventi. Taip ir kasdieniame gyvenime mums reikia širdies apvalymo, nes susidūrę su blogiu, dažnai ją suteršiame. Bet kaip malonu dienos pabaigoje pakilti malda prie Dievo ir dvasiškai apsivalyti, pajusti ypatingą vidinę ramybę. Pasinaudokime tuo ir pasakykime: “Priimk mano maldą kaip smilkalus, o mano iškeltas rankas kaip vakarinę auką.” (Psalmių. 141:2)
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
Meilė – pavydas
Negydoma aknė priveda prie…
Negydoma aknė priveda ne tik prie negrįžtamai pažeistos odos, bet ir prastos emocinės sveikatos
Aknė – viena dažniausiai pasitaikančių odos ligų, kuri pasireiškia bėrimais veido, kaklo nugaros ir krūtinės srityse. Šią problemą sukelia padidėjęs odos riebalinių liaukų aktyvumas, kuris gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių, netinkamos odos priežiūros ar naudojamos kosmetikos, netaisyklingos mitybos ir kitų priežasčių. Nors su akne dažniausiai susiduriama paauglystėje, tačiau nuo jos vis dažniau kenčia ir suaugę žmonės, o problemos nesprendžiant – liga progresuoja. Kas gresia, jei akne nesirūpinama nuo pat pradžių ir kas padeda ją įveikti?
👉🏻Gali palikti randus visam gyvenimui
Nors akne dažniausiai laikomi tik itin skausmingi ir pūlingi spuogai, tačiau ši liga pasireiškia daug įvairesnėmis bėrimų formomis. Inkštirai, komedonai, papulės, pustulės, nodulės, cistos – egzistuoja nemažai skirtingo sunkumo aknės formų. Tačiau kad ir kokie bėrimai pasireikštų, svarbu prisiminti, kad tai – lėtinė liga, kurios gydymas reikalauja daug laiko ir kantrybės. Todėl ypač svarbu laiku pastebėti šią problemą ir gydymą pradėti kaip įmanoma anksčiau.
Ignoruoti aknę ir tikėtis, kad ši praeis pati savaime – nevalia. Negydoma aknė gali negrįžtamai pažeisti odą ir palikti randus bei pigmentines dėmes visam gyvenimui. Dažnai, susidūrus su šia problema, gali gerokai pablogėti ir emocinė žmogaus būsena. Jaudinantis dėl aplinkinių reakcijos, neretai imama vengti rodytis viešumoje, formuojasi įvairūs kompleksai, padidėja nerimas, patiriamas stresas. O tai lemia patekimą į užburtą ratą, mat kuo stipriau stresuojama, tuo labiau suaktyvėja ir odos uždegimas. Būtent stresas gali tapti viena iš progresuojančios aknės priežasčių, todėl susidūrus su šia liga, labai svarbu vengti stipraus nerimo ir suprasti, kad ji įveikiama.
👉🏻Taikomas kompleksinis gydymas
Specialistai ramina, kad nors ir prireikia nemažai laiko bei paciento užsispyrimo, tačiau išgydyti galima net ir sunkios formos aknę. Šios problemos gydymas dažniausiai būna kompleksinis, tad kartu derinami vizitai pas dermatologą ir kosmetologą bei tinkamų priemonių naudojimas namuose gali padėti pasiekti trokštamus rezultatus. Svarbiausia, kad veiksmų būtų imtasi vos pastebėjus pirmąsias aknės užuomazgas – tuomet gydymo rezultatai bus gerokai sėkmingesni ir reikalaujantys mažiau finansinių išlaidų.
Apsilankius specialistų kabinetuose, priklausomai nuo aknės sunkumo formos, gali būti atliekami giluminiai veido valymai, lazerio procedūros, taikoma šviesos terapija, skiriamas gydymas vaistais. Tačiau kovojant su akne veiksmingų priemonių galima imtis ir namuose. Specialistai rekomenduoja į kasdienę odos priežiūros rutiną įtraukti prausiklį, kurį reikėtų naudoti tiek rytais, tiek vakarais, o odai nusausinti rinktis ne rankšluosčius, bet vienkartines servetėles. Dienos metu taip pat svarbu nepamiršti ir kremo, kuris apsaugotų odą nuo aplinkos poveikio. Patariama rinktis drėkinantį, porų nekemšantį ir riebalinių liaukų veiklą reguliuojantį kremą. 1–2 kartus per savaitę rekomenduojama naudoti veido kaukes ar švelnų veido šveitiklį, kuris padėtų pašalinti negyvas odos ląsteles, nešvarumus ir atkimštų poras. Dar vienas iš būdų, padedantis kovoti su spuogais ir jų paliktais randais – salicilo rūgšties naudojimas. Ši priemonė pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, tad ji ne tik paskatina jau susiformavusių spuogų gijimą, bet ir stabdo naujų uždegiminių bėrimų formavimąsi.
👉🏻Pataria atlikti odos toleravimo testą
Pradedant naudoti salicilo rūgštį, patariama odą prie jos pratinti palaipsniui. Pirmą kartą rekomenduojama atlikti odos toleravimo testą: ant žandikaulio srities užtepti nedidelį kiekį rūgšties, palikti ją ant odos 30 sekundžių ir vėliau nuplauti vandeniu. Jeigu nejaučiamas stiprus deginimo jausmas, oda netapo sudirgusi – priemonę galite naudoti ir ant veido. Tiesa, minimalus dilgčiojimas ar lengvas deginimas – visiškai normali odos reakcija į salicilo rūgštį, tad tokių pojūčių išsigąsti nereikėtų. Taip pat svarbu prisiminti, kad nederėtų tepti didelio odos ploto – tirpalu reikėtų suvilgyti vatos tamponą ir tepti tik pažeistas, problemines vietas. Gydant odą salicilo rūgštimi, būtina vengti tiesioginių saulės spindulių ir nepamiršti SPF apsaugą turinčių priemonių.
Šaltinis: LoveMedia
Reikia drąsos, kad…
Ląstelės paslaptis – 1 dalis
Biologinį terminą ląstelė (angl. cell) pirmasis pavartojo Robertas Hukas. 1665 m., tyrinėdamas kamštinę medieną mikroskopu, jis pastebėjo, kad ji susideda iš ląstelių, kurios jam pasirodė panašios į vienuolyno celes. Iš čia kilo pavadinimas “cell” – ląstelė. Šiandien elektroninio mikroskopo pagalba gerai ištirta visų gyvų organizmų ląstelių sandara.
Pažvelkime į nuostabų ląstelės miestą ir atraskime mūsų organizmo mikrokosmosą
Naudodami mikroskopą, kuris padidina objektą milijoną kartų, priartėjame prie ląstelės ir pastebime, kad ji iš visų pusių yra apsupta tvirta membrana. Ląstelės membranoje yra daug „muitinės postų“, kuriuose reguliuojamas įvairių medžiagų pasisavinimas ir išskyrimas. Išilgai membranos išsirikiavę „pasieniečiai” – baltyminiai receptoriai. Kai ląstelei reikalingos medžiagos priartėja prie „kontrolinio posto“, receptoriai jas apžiūri ir atidaro „užkardą“. „Vidaus transporto“ pagalba gautos medžiagos gabenamos į galutinę paskirties vietą.
Judėjimas ląstelėje vyksta sklandžiai ir tyliai, nes jos viduje yra į želė panaši medžiaga – citoplazma, kurioje yra visos ląstelių struktūros (organelės). Ląstelės vientisumą ir formą palaiko gijos. Ši plona armatūra, apraizgiusi visą citoplazmą, yra tvirtai pritvirtinta prie išorinės membranos. Citoplazmos viduje matosi tarsi įvairaus dydžio burbuliukai. Mažieji, vadinami lizosomomis, turi galingų fermentų, galinčių virškinti pavojingas medžiagas ir nebetinkamas organeles. Lizosomos atlieka policijos vaidmenį, palaiko tvarką ir švarą. Daug didesnis burbuliukas vadinamas vakuole. Tai plaukiojantis ląstelės sandėlis, kuriame saugomas vanduo ir statybinės medžiagos. Vakuolės gali judėti per citoplazmą, pernešdamos įvairias medžiagas. O štai vezikulės – patys mažiausi burbuliukai. Jose yra produkcija, pagaminta ląstelės gamyklose, ji vežama į “muitinės kontrolės punktą”, kad vėliau būtų išsiųsta už jos ribų. Taip vyksta “tarpląstelinė prekyba”.
Judėdami gilyn į ląstelės miestą, matome didžiulį „metro“ tinklą. Tai vadinamasis endoplazminis tinklas, ištisa vamzdelių ir kanalėlių sistema, per kurią transportuojamos medžiagos ląstelės viduje. Išilgai šios kanalų sistemos, išraizgytos visoje ląstelės citoplazmoje, yra nedidelės „gamyklos“, vadinamos ribosomomis. Šie maži „gamybos cechai“ dalyvauja baltymų sintezėje. Be to, vamzdelių ir kanalėlių tinkle kaupiasi kalcis ir susidaro riebalai.
Eidami toliau, esame nustebinti prieš mus atsiveriančiu masyviu statiniu. Tai yra “Goldžio kompleksas”, ląstelės prekybos centras. Čia kaupiasi maži burbuliukai su baltymais, kurie čia atvyksta per „metro“ sistemą. Tada iš jų susidaro dideli baltymų burbulai, kurie netrukus bus išvežti iš ląstelės.
O dabar artėjame prie ląstelės „elektrinės“. Matome aukštos įtampos elektros laidų tinklą, girdisi galingo atominio reaktoriaus triukšmas. Tikriausiai jau atspėjote, prieš mus mitochondrija. Būtent šioje ląstelės organelėje gaminama reikalinga energija. Čia vyksta riebalų ir angliavandenių skaidymas, taip pat energijos kaupimas cheminio junginio ATP pavidalu. Mitochondrijų dėka ląstelė sušyla ir skatinama medžiagų apykaita. Pakankamas mitochondrijų kiekis – svarbi fizinės ištvermės sąlyga. Įdomu tai, kad esant reguliariam fiziniam aktyvumui, ląstelė pradeda statyti papildomas mitochondrijas, taip padidindama organizmo fizinę ištvermę. Dėl fizinio aktyvumo stokos sumažėja ląstelės “elektrinių” skaičius, atsiranda rankų ir kojų šaltkrėtis, bendras silpnumas.
Dėkokime Viešpačiui už tai, kad Jis mus taip nuostabiai sukūrė, ir nepamirškime pasivaikščioti, kad padaugėtų mitochondrijų.
“Kokie didingi tavo darbai, VIEŠPATIE, kokios gilios tavo mintys!” (Psalmių 92:6)
2 dalį skaitykite ČIA.
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
