Mityba – Puslapis 11 – Sveikas.info

2023-07-172023-07-17

Ar visos tradicijos naudingos: taukai ir kraujas

Kraštuose, kur mėsai skerdžiami gyvūnai, nuo neatmenamų laikų prigijo ir patiekalai iš kraujo. Skerdžiant gyvūną, kraujas nuleidžiamas į švarų indą, atšaldomas. Lietuviai, latviai, estai, airiai iš skerstuvių kraujo gamina kraujines dešras. Europoje taip pat populiarus jautienos kepsnys (steikas) su krauju.

⁉️ Teigiama, kad kraujas yra būtinas ir naudingas maisto produktas. Bet ar tikrai taip?

??Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas į visus organus ir audinius. Tuo pačiu pašalina kenksmingas medžiagas, tokias kaip šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis, kreatininas, merkaptanas ir kt. Jos neutralizuojamos ir pašalinamos iš organizmo per kepenis ir inkstus. Vartodamas kraują kaip maistą, žmogus gauna ne tik naudingų, bet ir kenksmingų medžiagų, papildomai apkraudamas vidaus organus, ypač kepenis. Kraujyje daug hormonų, ypač streso, kurie dideliais kiekiais išsiskiria į kraują tuo metu, kai gyvūnas vedamas skersti. Patekę į mūsų organizmą, hormonai daro neigiamą poveikį. Kraujas – sunkus maistas, nes jo virškinimas yra sunkus procesas, kas neigiamai veikia skrandį.

??Draudimas naudoti kraują turi ir dvasinę reikšmę. Šį įsakymą Dievas davė ne tik žydams, jis galioja kiekvienam žmogui. “Jei kas iš izraelitų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, sumedžiotų gyvulį ar paukštį, kurį leista valgyti, turi išlieti jo kraują ir užkasti jį į žemę. Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis – kraujas – yra jo gyvybė. Todėl aš sakiau izraelitams: nevalgysite kraujo jokio gyvūno, nes kiekvieno gyvūno gyvybė yra jo kraujas; kas valgytų kraują, bus pašalintas.“ (Kunigų 17:13,14)

??Taukai ar gyvūnų vidiniai riebalai taip pat netinka maistui. Juose yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kurie yra viena iš pagrindinių širdies ligų ir insulto priežasčių. Gyvūniniai riebalai sunkiai ir ilgai virškinami skrandyje, didėja rizika susirgti pankreatitu – kasos uždegimu, taip pat cholecistitu – tulžies pūslės uždegimu. Vartojant sočiuosius gyvūninius riebalus, pilvo srityje daugėja riebalinio audinio, atsiranda antsvoris. Laikui bėgant sutrinka hormonų pusiausvyra organizme. Mūsų organizmui gyvūniniai riebalai netinka. Sveikiau vartoti šiek tiek šalto spaudimo aliejaus, riešutus, sėklas ir kitus augalinius produktus, kuriuose gausu sveikų, naudingų riebalų.

❗️Įsakymas apie kraują ir taukus atėjo pas mus iš senų laikų, tačiau aktualus ir šiandien. Jei pasitikėsime Viešpačiu mitybos klausimais, turėsime palaiminimą. Visi Dievo įsakymai yra prasmingi ir naudingi tiems, kurie jų laikosi.

„Tai amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kad ir kur jūs gyventumėte: nevalgysite jokių taukų nei jokio kraujo“.“ (Kunigų 3:17)

? Būkite sveiki 🙂

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

2023-07-13

Lapinės salotos – ramina nervus ir užpildo skrandį

(Lot. Lactuca sativa)

Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.

• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:

??PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.

??B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).

??VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.

??MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.

??SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.

??RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.

• Naudingos esant šioms LIGOMS:

Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.

??NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.

??VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.

??VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.

??NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.

??DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.

PARUOŠIMAS:

▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.

▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.

Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

#sveikata #mityba #salotos #ligos #augalinemityba #darzoves

Lapinės SALOTOS – ramina nervus ir užpildo skrandį

(Lot. Lactuca sativa)

??PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.

??B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).

??VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.

??MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.

??SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.

• Naudingos esant šioms LIGOMS:

??NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.

??VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.

??VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.

??NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.

??DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.

PARUOŠIMAS:

▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.

Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2023-06-08

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Ypač rekomenduojami sergant:

??ATEROSKLEROZE ir išemine ŠIRDIES liga:

▫ Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.

▫ Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.

▫ Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.

??HIPERTONIJA:

Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.

??VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS:

Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo.

??STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO profilaktika:

▫ Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvūninės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.

▫ Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

MAISTINGUMAS ??

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

??ANGLIAVANDENIAI:

Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.

??BALTYMAI:

Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.

??VITAMINAI:

Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.

??MINERALAI:

Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!

▫ Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 g (sauso produkto), beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

▫ Rugiai maistingesni nei kviečiai, nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2023-05-31

Avinžirniai – maistas arterijoms

Dėl nuostabių gydomųjų avinžirnių savybių tai idealus dietinis produktas šiandien: avinžirniai padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir išvengti vidurių užkietėjimo, stiprina nervų sistemą.

Be to, avinžirniai maistingi ir gerai subalansuoti, nes suteikia daug energijos ir įvairių svarbių maistinių medžiagų:

??BALTYMAI: Avinžirniuose gana daug baltymų. Ankštiniai produktai kartu su grūdų produktais aprūpina mus puikios kokybės baltymais.

??ANGLIAVANDENIAI: Avinžirniuose labai daug angliavandenių, iš kurių vyrauja krakmolas. Virškinimo metu krakmolas iš lėto virsta gliukoze, tačiau jis turi būti gerai sukramtytas ir suvilgytas seilėmis.

??RIEBALAI: Avinžirniuose yra 6,04% riebalų. Tai žymiai daugiau nei lęšiuose ir pupelėse, bet mažiau nei sojos pupelėse. Daugiausia tai polinesotieji riebalai.

??VITAMINAI: Avinžirniai geras vitaminų B2 ir B6 šaltinis. Turi pakankamai daug folio rūgšties, kuri dalyvauja nervų sistemos veikloje ir mažina širdies priepuolio riziką. Šimtas gramų avinžirnių (išvirtų – apie 250 g) beveik tris kartus viršija folio rūgšties dienos poreikį.

??MINERALAI: Ypatingo dėmesio nusipelno geležis (beveik tris kartus daugiau nei mėsoje), fosforas, kalis, magnis, kalcis ir cinkas.

Dėl visų paminėtų privalumų avinžirnius galima naudoti kaip pagrindinį patiekalą, kas būdinga tradicinėje Viduržemio jūros dietoje. Ypač reguliariai vartoti avinžirnius rekomenduojama šiais atvejais:

☝?Didelis CHOLESTEROLIO kiekis: Avinžirniuose yra nedidelis kiekis aukštos kokybės (mono- ir polinesočiųjų) riebalų, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Avinžirnių skaidulos neleidžia pasisavinti cholesterolį iš kitų maisto produktų (avinžirniuose cholesterolio nėra). Todėl jei valgysite daugiau avinžirnių ir mažiau mėsos produktų, sumažės cholesterolio kiekis, pagerės arterijų sveikata. Galiausiai, ilgą laiką valgant avinžirnius išvengiama visų aterosklerozės pasekmių, įskaitant širdies priepuolį.

☝?VIDURIŲ užkietėjimas: avinžirniuose esančios maistinės skaidulos skatina žarnyno peristaltiką.

☝?Funkciniai NERVŲ SISTEMOS sutrikimai dėl vitamino B trūkumo, tokie kaip dirglumas, nervingumas ir dėmesio stoka: Avinžirniai itin rekomenduojami kenčiantiems nuo STRESO ir DEPRESIJOS.

☝?NĖŠTUMAS: Šis ankštinis augalas yra idealus maistas nėščioms moterims dėl didelio folio rūgšties kiekio, kuri apsaugo nuo vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimų. Be to, avinžirniuose labai daug baltymų, geležies ir kitų mineralų.

? PARUOŠIMAS:

▫ VIRTI: Vakaruose labiausiai paplitęs virtų avinžirnių vartojimas. Avinžirnius galima dėti į sriubas ir troškinius. Avinžirniai puikiai dera su ryžių patiekalais.

▫ KEPTI ORKAITĖJE: tokiu būdu pagaminti avinžirniai gali būti sunkiau virškinami, nes dalis krakmolo tampa sunkiai įveikiamu skrandžio sultims.

▫ Avinžirnių MILTAI: plačiai naudojami Indijoje gaminant įvairius patiekalus, pvz., falafelius.

▫ VIRTI ir SUTRINTI užtepėlės, padažo, desertų pavidalu ir t.t.

❗️CINKO trūkumas:

Kai kurie mitybos specialistai teigia, kad augaliniame maiste tariamai nepakanka cinko. Tačiau 100 gramų sausų avinžirnių yra daugiau cinko (3,43 mg) nei tokiame pat kiekyje mėsos (2,97 mg). Avinžirniai kaip ir lęšiais bei soja – puikus cinko šaltinis.

Valgykite įvairų augalinį maistą ir būkite sveiki ?

„Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.” (Pradžios 1:29)

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

2023-05-252023-05-24

Mityba vaivorykštės principu – kodėl lėkštėje turėtų būti kuo daugiau spalvų

5 per dieną – tiek porcijų vaisių ir daržovių kasdien rekomenduoja suvartoti Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai. Tačiau rekomendacijos su realia situacija, deja, vis dar smarkiai prasilenkia. Tad kaip į savo racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių? Kaip suvartoti didesnį jų kiekį, nei esame įpratę? Kaip turėtų atrodyti reikiama norma? Apie vaisių ir daržovių vartojimo ypatumus pasakoja bei patarimais dalijasi mitybos specialistė Neringa Gorelė.

??Svarbiausia – ĮVAIROVĖ

Nemaža dalis žmonių klaidingai įsivaizduoja, kad norint įvykdyti rekomenduojamą ,,5 porcijos per dieną“ tikslą, užtenka suvalgyti, pavyzdžiui, 5 obuolius. Tačiau ne ką mažiau už suvartojamą vaisių bei daržovių kiekį svarbi ir jų įvairovė. Svarbu į racioną įtraukti kuo daugiau skirtingų gamtos teikiamų gėrybių.

Reikėtų suvartoti mažiausiai 400 gramų vaisių, uogų ir daržovių. Neverta orientuotis į atskirus produktus – kiek vynuogių ar kiek špinatų suvalgyti kiekvieną dieną. Svarbiausia, kad dominuotų įvairovė – tai visapusiškai svarbi mitybos taisyklė. Taip pat žmogus turėtų rinktis tai, ką jis mėgsta, kad būtų jaučiamas valgymo malonumas. Jei verčiame save valgyti brokolius, nors mums jie labai neskanūs, ilgainiui tarsi patvirtiname mitą, kad sveika mityba yra neskani. Todėl aklai vadovautis mitybos taisyklėmis nereikėtų.

Nėra vieno stebuklingo vaisiaus ar daržovės, kurie išspręstų visas sveikatos problemas, todėl į racioną pravartu įtraukti skirtingus vaisius ir daržoves, kurių pasirinkimas turėtų būti individualus, atsižvelgiant į mėgstamą skonį, finansines galimybes, virškinimo ypatumus.

Brokolius valgyti sveika, bet jei jums pučia pilvą – ši daržovė ne jums. Galbūt jus kamuoja geležies stoka? Tuomet rinkitės daugiau špinatų. Vargina refliuksas – pomidorai ne jums.

??Daro esminę KLAIDĄ

Žmonės dažnai daro vieną esminę klaidą – suvalgo daug vaisių ir mažai daržovių. Iš reikiamų suvartoti 400 gramų – 200 gramų turėtų sudaryti daržovės ir lygiai tokią pačią dalį vaisiai.

Žmonės dažnai suvalgo daugiau vaisių nei daržovių, nes šie yra skanūs ir saldūs, tačiau jie neatstoja daržovių, todėl turėtume vartoti tiek vienus, tiek kitus. Atvirkštinis variantas, kai suvartojama daugiau daržovių ir mažiau vaisių yra labiau priimtinas ir gal net sėkmingesnis metant svorį, nes gauname mažiau cukrų. Tačiau čia dar kartą norėčiau akcentuoti įvairovės svarbą. Kuo daugiau skonių bus mūsų mityboje – tuo ilgiau ir geriau pavyks laikytis sveikos mitybos principų.

??Padeda STIPRINTI SVEIKATĄ ir APSAUGO nuo LIGŲ

Pirmenybę reikėtų teikti šviežioms, sezoninėms, Lietuvoje užaugintoms daržovėms. Tačiau galima valgyti ir šaldytas, džiovintas ar liofilizuotas gėrybes. Mažiausiai naudingi konservuoti produktai, todėl didelės maistinės vertės iš jų tikėtis nereikėtų. Reikiamo vaisių ir daržovių kiekio suvartojimas gali smarkiai prisidėti prie geros savijautos bei sveikatos.

Vaisiai ir daržovės organizmui reikalingi dėl to, kad juose yra C, PP, A, K bei B grupės vitaminų, taip pat mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra nemažai skaidulinių medžiagų, antioksidantų, padedančių stiprinti sveikatą bei išvengti ligų. Tyrimai rodo, kad šalyse, kur gyventojai vartoja daug daržovių ir vaisių, mažiau sergama kraujotakos ligomis bei onkologiniais susirgimais. Suvartojant reikiamą jų kiekį taip pat pajusite daugiau energijos, pastebėsite geresnį virškinimo darbą, oda atrodys labiau spindinti.

??Žmonėms TRŪKSTA FANTAZIJOS

Paklausus, kokios priežastys lemia tai, kad daugelis nesuvartoja rekomenduojamo kiekio vaisių ir daržovių, mitybos specialistė teigia, kad jų yra labai daug.

Priežastys gali būti įvairios. Neskanu, nėra atitinkamų žinių apie sveiką mitybą, daržovės ir vaisiai ne visada prieinami, jeigu, tarkim, žmogus gyvena kaime ir žiemos metu jų nebūna pirkti mažoje parduotuvėje. Kita priežastis – kai kam tai gali būti per brangu. Savaitgalį kaip tik buvau nedidelėje kavinėje, kur maža porcija salotų kainavo 7,99 Eur, o gabalas torto – 2,49 Eur. Taip pat daržoves ir vaisius sunku išlaikyti šviežius. Žmonėms trūksta fantazijos ir jie nežino arba nesugalvoja, kaip šias maisto grupes įtraukti į receptus.

??Mityboje turėtų atsirasti KUO DAUGIAU SPALVŲ

Norintiems į savo kasdienį mitybos racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių rekomenduoma išsiugdyti keletą esminių įpročių, kurie padės suvartoti didesnį jų kiekį, nei esame įpratę.

Pirmiausia reikia sau nusistatyti tokį tikslą, kad nuo šiol suvartosiu daugiau vaisių ir daržovių. Kasdien į darbą ar mokslo įstaigą užkandžiui neškitės vaisių. Pietų metu pusę savo lėkštės skirkite daržovėms. Vakarienei rinkitės salotas ar daržovių troškinius. Laikykite daržoves matomoje vietoje, kol susiformuos įprotis valgyti jų daugiau. Tai padės prisiminti, kad jų reikia valgyti kasdien ir net kelis kartus per dieną. Skubantiems žmonėms naudinga vartoti vaisių ir daržovių glotnučius, nes juos patogu išgerti net ir vairuojant. Eksperimentuokite ir žiūrėkite į tai kūrybiškai. Kasdien ragaukite vis naują daržovę ar vaisių. Sakoma, kuo daugiau spalvų – tuo mityba sveikesnė. Meskite sau iššūkį ir valgykite žalių, geltonų, oranžinių, raudonų, violetinių ir kitų spalvų vaisius, uogas bei daržoves. Savo aplinkoje raskite asmenį, kuris bus jums pavyzdys ir mokykitės iš jo.

?”Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.” (Pradžios 1:29)

Šaltinis: LoveMedia

2023-04-17

“Gaivinantys” gėrimai, kurie negaivina

?? Ar mėgstate kavą, o gal saldžius gazuotus gėrimus? Asmeniškai aš, kavą ir įvairius saldžius gėrimus su burbuliukais, seniau mėgau. Kad jų atsisakyčiau, teko pasitelkti proto “balsą”. Kodėl atsisakyti jų verta?

Tiesa, saldūs gazuoti gėrimai labai populiarūs daugelyje šalių. Tačiau dauguma jų nėra tokie nekalti, kaip atrodo.

? Nemaža jų dalis turi kofeino. Tyrimai rodo, kad kofeinas neleidžia vandeniui patekti į ląsteles. Todėl organizmas, nepaisant didelio kiekio šių gėrimų vartojimo, pradeda kentėti nuo dehidratacijos. Be to, kofeinas turi stiprų diuretinį poveikį. Todėl organizmas, kenčiantis nuo dehidratacijos, netenka ir ląstelėse esančio vandens. Konektikuto (JAV) Osteoporozės universiteto direktorius Dr. Lawrence Raisz taip pat teigia, kad padidėjęs kaulų trapumas susijęs su kofeinu, vartojamu įvairių gėrimų pavidalu.

? Kita problema – ortofosforo rūgštis, kuri dedama į gėrimus kaip konservantas. Šią rūgštį organizmas bando neutralizuoti pasitelkdamas iš kaulų išskiriamą kalcį, o jei jo su maistu gaunama nepakankamai, tai gali sukelti osteoporozę.

? Viename tyrime dalyvavo daugiau nei 2500 žmonių, kurių vidutinis amžius buvo 60 metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterų, vartojančių gazuotus gėrimus, šlaunikaulio kaulų tankis, nepriklausomai nuo amžiaus, menopauzės, kalcio ir vitamino D suvartojimo, buvo sumažėjęs. Geriant saldų gazuotą vandenį, didėja nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tikimybė, didėja peršalimo ir avitaminozės rizika. Saldūs gėrimai gali prisidėti prie dantų ėduonies. Dėl to kaltas ne tik cukrus ir saldikliai, bet ir anglies dioksidas bei rūgštis, kurių yra beveik kiekviename gėrime. Tyrimai su nėščiomis moterimis rodo didelę persileidimo riziką dažnai vartojant saldžius gazuotus gėrimus.

(Tęsinys rytoj)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”