Kerobas

(Ceratonia siliqua L.)

Saldžiavaisio pupmedžio vaisiai – ilgos, rudos ankštys (neprinokusios – žalios). Jas perlaužus, iš jų bėga rudas saldus skystis, kurį vietiniai vadina “carob honey”– kerobo medus (“carob syrup”). Paskrudintos ir sumaltos ankštys vadinamos kerobo milteliais.  Kerobas gali būti naudojamas kaip kakavos pakaitalas, sukeliantis mažiau alergijų ir turintis daugiau skaidulinių medžiagų.

??Kadangi kerobas yra 100% natūralus produktas su padidintu natūralaus cukraus (gliukozės, sacharozės) kiekiu, jis naudojamas kaip cukraus pakaitalas. Savo skoniu kerobas primena kakavą ir šokoladą, bet jame nėra kofeino ir teobromino, kurie sukelia alergijos ir priklausomybės simptomus. Šios dvi medžiagos yra stimuliuojančios, todėl gali sukelti pašalinį veikimą: irzlumą, nerimą, pykinimą, paspartinti širdies plakimą. Todėl kerobo gėrimas ir saldumynai iš kerobo gali būti geriausiu šokolado ir kakavos pakaitalu.

??Kerobe nėra oksalo rūgšties, kuri stabdo kalcio ir cinko įsisavinimą. Kalcis ir cinkas reikalingi, kad būtų sveika ir graži oda.

??Kadangi tai mažo kaloringumo produktas (0,5 g riebalų) ir natūraliai saldus, jis mažina poreikį kaloringiems saldumynams. Jame ne tik visai nėra cholesterolio, bet jis taip pat padeda organizmui sumažinti cholesterolio įsisavinimą.

??Kerobas reguliuoja žarnyno motoriką, kadangi jame yra daug netirpios ląstelienos. Dar kerobas labai vertingas dėl didelio kompleksinių angliavandenių lygio. Jame yra vitaminų A, B1, B2, B3 ir mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, kalio, magnio, geležies, mangano, bario, vario, nikelio. Mokslininkai nustatė, kad kerobas turi antioksidantinių savybių. Jie siūlo kerobą vartoti kasdien bent po 20 g.

▫ Natūraliai saldus, turi mažai kalorijų ir riebalų.

▫ Gausu antioksidantų (polifenolių ir flavonoidų) – priešvėžinis poveikis, prieš senėjimą.

▫ Turtingas fitocheminėmis medžiagomis (pvz. kvercetinu).

▫ Geras mineralų šaltinis (kalio, kalcio, geležies, vario, cinko, mangano, bario, kobalto).

▫ Turi daug skaidulinių medžiagų.

▫ Mažo glikeminio indekso.

▫ Neturi oksalo rūgšties, kuri trukdo mineralų įsisavinimui.

▫ Neturi kofeino ir glitimo.

▫ Nesukelia alergijų (tinka ir vaikams).

✔Gydomosios savybės:

▫ Imunomoduliatorius – stiprina imunitetą

▫ Sirupas tinka gerti peršalus (vaikams nuo 3 metų)

▫ Naudinga virškinimui

▫ Naudingas sergant astma

▫ Palengvina atsikosėjimą

▫ Galima naudoti sergant alerginėmis ligomis (vartodami pirmą kartą būkite atsargūs)

▫ Mažina cholesterolį

✔Rekomenduojamas kepiniams, desertams, įdarams ir gėrimams ruošti.

(E. Vait „Gydymo tarnystė”, 81 psl.)

Brokoliai – idealus maistas nesveikai širdžiai

Paskutiniu metu, tiek Europoje, tiek Amerikoje, brokolių auginama vis daugiau. Žmonės vis dažniau renkasi juos, o ne žiedinius kopūstus, dėl to, kad brokoliai sukelia mažiau vidurių pūtimo ir daugelio nuomone, jie skanesni.

• SAVYBĖS:

Iš visų kopūstinių šeimos augalų brokoliai išsiskiria dideliu baltymų, kalcio, provitamino A (beta karoteno) ir vitamino C kiekiu. Taip pat juose gausu kalio ir nedaug natrio. Brokoliuose, kaip ir visuose kopūstinių šeimos augaluose, gausu antikancerogeninių sieros turinčių fitocheminių medžiagų.

• Naudingi gydant šias ligas:

?? KORONARINĖ (vainikinių arterijų) LIGA: dėl mažo kalorijų ir riebalų kiekio, taip pat optimalaus natrio ir kalio santykio, brokoliai idealus maistas tiems, kurie kenčia nuo širdies nepakankamumo. Brokoliai skatina skysčių pertekliaus pašalinimą iš audinių (pašalina patinimą), veikia kaip užsikimšimą šalinanti priemonė.

?? NUTUKIMAS ir DIABETAS: brokoliai turi mažai kalorijų, mažai cukraus, tačiau suteikia sotumo jausmą, todėl juos reikėtų įtraukti į dietas, turintiems nutukimą ir diabetą.

?? VĖŽYS: dėl didelio beta karoteno (provitamino A) ir fitocheminių elementų kiekio brokoliai (kaip ir visos kitos kopūstinės daržovės) yra galinga antikancerogeninė priemonė, kurios veiksmingumas buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų.

• PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS:

▫ Termiškai APDOROTI: Brokoliai gaminami įvairiais būdais, panašiai kaip žiediniai kopūstai. Termiškai apdoroti juos reikia kuo mažiau, kad išlaikytų maistines medžiagas.

▫Jų minkštus stiebus galima valgyti ŽALIUS arba dėti į salotas, trumpai pavirus garuose. Jie labai kvapnūs ir skoniu primena šparagus.

❗Visose daržovėse ir žalumynuose, ypač kopūstinėse, daug fitocheminių medžiagų, apsaugančių nuo širdies ligų ir vėžio.

Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Ar visos tradicijos naudingos: taukai ir kraujas

Kraštuose, kur mėsai skerdžiami gyvūnai, nuo neatmenamų laikų prigijo ir patiekalai iš kraujo. Skerdžiant gyvūną, kraujas nuleidžiamas į švarų indą, atšaldomas. Lietuviai, latviai, estai, airiai iš skerstuvių kraujo gamina kraujines dešras. Europoje taip pat populiarus jautienos kepsnys (steikas) su krauju.

⁉️ Teigiama, kad kraujas yra būtinas ir naudingas maisto produktas. Bet ar tikrai taip?

??Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas į visus organus ir audinius. Tuo pačiu pašalina kenksmingas medžiagas, tokias kaip šlapalas, amoniakas, šlapimo rūgštis, kreatininas, merkaptanas ir kt. Jos neutralizuojamos ir pašalinamos iš organizmo per kepenis ir inkstus. Vartodamas kraują kaip maistą, žmogus gauna ne tik naudingų, bet ir kenksmingų medžiagų, papildomai apkraudamas vidaus organus, ypač kepenis. Kraujyje daug hormonų, ypač streso, kurie dideliais kiekiais išsiskiria į kraują tuo metu, kai gyvūnas vedamas skersti. Patekę į mūsų organizmą, hormonai daro neigiamą poveikį. Kraujas – sunkus maistas, nes jo virškinimas yra sunkus procesas, kas neigiamai veikia skrandį.

??Draudimas naudoti kraują turi ir dvasinę reikšmę. Šį įsakymą Dievas davė ne tik žydams, jis galioja kiekvienam žmogui. “Jei kas iš izraelitų ar iš ateivių, gyvenančių tarp jūsų, sumedžiotų gyvulį ar paukštį, kurį leista valgyti, turi išlieti jo kraują ir užkasti jį į žemę. Juk kiekvienam gyvūnui gyvastis – kraujas – yra jo gyvybė. Todėl aš sakiau izraelitams: nevalgysite kraujo jokio gyvūno, nes kiekvieno gyvūno gyvybė yra jo kraujas; kas valgytų kraują, bus pašalintas.“ (Kunigų 17:13,14)

??Taukai ar gyvūnų vidiniai riebalai taip pat netinka maistui. Juose yra daug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kurie yra viena iš pagrindinių širdies ligų ir insulto priežasčių. Gyvūniniai riebalai sunkiai ir ilgai virškinami skrandyje, didėja rizika susirgti pankreatitu – kasos uždegimu, taip pat cholecistitu – tulžies pūslės uždegimu. Vartojant sočiuosius gyvūninius riebalus, pilvo srityje daugėja riebalinio audinio, atsiranda antsvoris. Laikui bėgant sutrinka hormonų pusiausvyra organizme. Mūsų organizmui gyvūniniai riebalai netinka. Sveikiau vartoti šiek tiek šalto spaudimo aliejaus, riešutus, sėklas ir kitus augalinius produktus, kuriuose gausu sveikų, naudingų riebalų.

❗️Įsakymas apie kraują ir taukus atėjo pas mus iš senų laikų, tačiau aktualus ir šiandien. Jei pasitikėsime Viešpačiu mitybos klausimais, turėsime palaiminimą. Visi Dievo įsakymai yra prasmingi ir naudingi tiems, kurie jų laikosi.

„Tai amžinas įsakas visoms jūsų kartoms, kad ir kur jūs gyventumėte: nevalgysite jokių taukų nei jokio kraujo“.“ (Kunigų 3:17)

? Būkite sveiki 🙂

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

Lapinės salotos – ramina nervus ir užpildo skrandį

(Lot. Lactuca sativa)

Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.

• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:

??PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.

??B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).

??VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.

??MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.

??SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.

??RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.

• Naudingos esant šioms LIGOMS:

Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.

??NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.

??VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.

??VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.

??NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.

??DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.

PARUOŠIMAS:

▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.

▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.

Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

#sveikata #mityba #salotos #ligos #augalinemityba #darzoves

Lapinės SALOTOS – ramina nervus ir užpildo skrandį

(Lot. Lactuca sativa)

Romėnai valgydavo salotas nakčiai, kad gerai išsimiegotų po gausios vakarienės. Šiandien daug streso patiriantys miesto gyventojai gali mėgautis salotų, kaip vienintelio vakarienės valgio, pranašumais.

• SAVYBĖS IR INDIKACIJOS: Salotos yra vienas iš vandeniu turtingiausių maisto produktų. Salotose labai mažai angliavandenių ir riebalų, o tai paaiškina jų mažą energetinę vertę. Tačiau turi gana nemažai baltymų. Salotų maistinė ir gydomoji vertė priklauso nuo šių komponentų:

??PROVITAMINAS A: 100 g salotų turi 260 mikrogramų retinolio ekvivalento (µg RE), o tai yra ketvirtadalis šio provitamino kasdieninio žmogaus poreikio.

??B grupės VITAMINAI: Salotose gausu vitaminų B1 (0,1 mg/100 g), B2 (0,1 mg/100 g) ir folio rūgšties (135,7 µg/100 g).

??VITAMINAS C: Šio vitamino koncentracija salotose yra 24 mg/100 g, šiek tiek mažiau nei puselėje apelsino ar citrinos.

??MINERALAI: Salotos žinomos kaip kalio (290 mg/100 g) ir geležies (1,1 mg/100 g) šaltinis. Taip pat turi kalcio, fosforo ir magnio, ir mikroelementų – cinko, vario ir mangano.

??SKAIDULOS (1,7%) prisideda prie švelnaus vidurius laisvinančio poveikio.

??RAMINANČIOS ir MIGDOMOSIOS medžiagos: Salotose eančios pieniškos sultys pasižymi šiomis savybėmis: raminančios, migdomos, apetitą žadinančios ir virškinimą gerinančios, šarminančios ir remineralizuojančios.

• Naudingos esant šioms LIGOMS:

Funkciniai nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip nervingumas, stresas, psichologinė įtampa ar nerimas. Reguliarus salotų vartojimas turi švelnų, vos pastebimą raminamąjį poveikį, aprūpina organizmą B grupės vitaminais, reikalingais stabiliai nervų sistemos veiklai.

??NEMIGA: tiems, kurie kenčia nuo nemigos, rekomenduojama vakarieniauti vien tik salotomis.

??VIRŠKINIMO sutrikimai: prieš pagrindinį valgį suvalgytos salotos tonizuoja skrandį ir palengvina virškinimą.

??VIDURIŲ užkietėjimas: salotos palengvina žarnyno veiklą dėl puikaus pasisavinimo ir skaidulų kiekio.

??NUTUKIMAS: salotos suteikia sotumo jausmą, ir tuo pačiu turi mažai kalorijų. Kartu tai padeda sumažinti nervingumą, nerimą ir padeda išvegti emocinio valgymo.

??DIABETAS: salotose labai mažai angliavandenių; dėl šios priežasties diabetikai gali jų valgyti tiek, kiek nori.

PARUOŠIMAS:

▫ Šviežios, neapdorotos – tai geriausias būdas mėgautis salotų šviežumu ir skoniu. Patiekiamos su trupučiu augalinio aliejaus (geriausia alyvuogių) ir šiek tiek citrinos sulčių. Žali lapai yra maistingesni nei balti vidiniai.

▫ Pačius kiečiausius lapus galima virti.

Naudokimės Dievo dovanomis, kurių taip gausu vasarą, ir būkime SVEIKI ?

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Rugiai suteikia arterijoms elastingumą

Ypač rekomenduojami sergant:

??ATEROSKLEROZE ir išemine ŠIRDIES liga:

▫ Rugiai suteikia arterijoms elastingumą, skystina kraują, gerina kraujotaką. Arterijų degeneracijos profilaktika – būdinga visų nerafinuotų grūdinių produktų savybė, tačiau rugiuose ji ypač ryški.

▫ Iš dalies šią savybę paaiškina tai, kad rugiai turi antioksidantų, tokių kaip vitaminas E ir selenas, o taip pat daug ląstelienos.

▫ Reguliarus rugių vartojimas padeda kenčiantiems ateroskleroze, ypač vainikinių kraujagyslių, kuri pasireiškia stenokardija arba širdies priepuoliu.

??HIPERTONIJA:

Dėka teigiamo poveikio arterijoms ir labai mažo natrio kiekio rugiai taip pat naudingi kenčiantiems nuo hipertonijos. Vartojant rugių duoną nerekomenduojama jos sūdyti.

??VIDURIŲ UŽKIETĖJIMAS:

Rugiuose daug skaidulų, daugiausia netirpių. Todėl jie labai vertingi tiems, kas kenčia nuo vidurių užkietėjimo. 

??STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO profilaktika:

▫ Be to, kad rugiai padeda nuo vidurių užkietėjimo, kuris savo ruožtu skatina tiesiosios žarnos vėžio vystymąsi, ruginė duona labiau nei bet kuri kita mažina tulžies, litocholio, deoksicholio rūgščių koncentraciją žarnyne. Šios rūgštys patenkančios į žarnyną su tulžimi, dirgina žarnyno sienelių gleivinę ir veikia kaip kancerogenai (vėžio sukėlėjai), ir sustiprina gyvūninės kilmės kenksmingų medžiagų, skatinančių vėžio vystymąsi, poveikį.

▫ Todėl reguliarus rugių vartojimas ypač rekomenduojamas pacientams turintiems aukštą storosios žarnos vėžio riziką ir tiems, kuriems piktybiniai augliai jau buvo išoperuoti, siekiant išvengti ligos pasikartojimo.

MAISTINGUMAS ??

Nors rugių sudėtyje nėra provitamino A, vitamino C ir B12, kaip ir visuose grūduose, likusių maistinių medžiagų yra pakankamai. Šiek tiek mažiau produkte yra riebalų ir kalcio.

??ANGLIAVANDENIAI:

Jie sudaro didžiąją grūdo dalį (55,2 %), pagrindinis grūdo komponentas – krakmolas. Rugių krakmolo granulės suspaustos standriau nei kituose grūdiniuose, ir aptemptos skaiduliniu apvalkalu. Todėl rugiai lėtai įsisavina, o gliukozės molekulės išlaisvinamos pamažu. Dėl šios priežasties rugiai nesukelia staigaus gliukozės kiekio šuolio kraujyje; jie suteikia sotumo jausmą ir puikiai tinka segantiems diabetu.

??BALTYMAI:

Rugiai turtingi baltymais, jų turi daugiau nei kviečiai. Rugiuose mažiau nei kviečiuose baltymų, formuojančių glitimą. Dėl šios priežasties ruginė duona sunkesnė nei kvietinė.

??VITAMINAI:

Rugiai – geras vitamino B 1, B 2, B 6, E, niacino, folinės rūgšties šaltinis. Kadangi rugiuose trūksta provitamino A ir vitamino C, juos reikia valgyti kartu su šviežiais vaisiais ir daržovėmis, turtingais šiais vitaminais.

??MINERALAI:

Rugiai pakankamai turtingi fosforu, magniu ir geležimi, o taip pat cinku, selenu ir kitais mikroelementais. Kalcio deficitą rugiuose galima papildyti, jeigu juos derinti kartu su pienu ar pieno produktais. Kiekvienas 100 g rugių patenkina ¼ dienos normos geležies ir 1/3 d.n. magnio. Ir kas labai svarbu, beveik nėra natrio!

▫ Rugiai sudėtimi panašūs į kviečius, tačiau turi daugiau baltymų ir ląstelienos. Rugių kaloringumas 331 kcal/100 g (sauso produkto), beveik kaip kviečių (335 kcal/100 g).

▫ Rugiai maistingesni nei kviečiai, nors ir ne taip lengvai įsisavinami.

Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM