
Prieš dvejus metus mirė mano tėvas, ir aš pykau ant Dievo.
„Kodėl tai nutiko mano tėčiui? Dievas galėjo pasiimti kitus tėvus – kodėl būtent mano?“
Jaučiausi taip, lyg Viešpats būtų mane palikęs.
„Kas dabar manimi rūpinsis? Kas padės sumokėti už mokslus? Kas mane palaikys? Kas bus šalia, kai ištekėsiu?“
Tėvo dieną nebeturėjau priežasties eiti į parduotuvę pirkti atviruko. Nebebuvo ir progos rinkti dovanos vyrų skyriuje. Man labai trūko tėčio. Atrodė, kad viena nesusitvarkysiu su gyvenimu.
„Kodėl būtent aš?“ – vis kartojau.
Prikaltas prie kryžiaus, Jėzus taip pat klausė, kodėl Dievas Jį paliko:
„Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?“ (Mato 27, 46)
Ir aš vis užduodavau tą patį klausimą.
Tie dveji metai man tapo pažinimo ir pasitikėjimo Dievu mokykla. Supratau, kad per sunkumus ir išbandymus Dievas stiprina mus, jei Jam atsiveriame.
Tai buvo ir pasitikėjimo kelias.
Dieve atradau paguodą, ramybę ir viltį.
Jis manęs nepaliko. Jis – mano Draugas.
Pradėjau skaityti Psalmes, nes Dovydas patyrė daug išgyvenimų, kaip ir aš. Jis išsakė Dievui viską – savo jausmus, išgyvenimus – ir šlovino Jį.
Supratau, kad taip galima ištverti skausmą ir rasti išgydymą. Mano ryšys su Dievu tapo artimesnis nei kada nors anksčiau.
Dabar dirbu su pacientais prieglaudoje. Turiu galimybę dalintis su jais ir jų šeimomis savo patirtimi. Dievas naudoja mane, kai liudiju savo asmeninį išgyvenimą, o tai stiprina ir mano tikėjimą.
Ir už tai aš Jį šlovinu.
Barbara Ču
Apmąstymui
Ar kada nors jauteisi taip, lyg Dievas tave paliko?
Pasakyk Jam, ką jauti.
Skaityk Jo Žodį.
Ir patirk Jo paguodą bei išgydymą.
„Tavimi pasitiki tie, kurie pažįsta Tavo vardą, nes Tu nepalieki Tavęs ieškančių.“ (Psalmių 9, 11)
Šaltinis: knyga „60 būdų pripildyti savo gyvenimą energijos“

