Šaltinis: https://www.sveikatos-biuras.lt/naujiena/kaip-elgtis-pamacius-skestanti-zmogu-2620
Plaukimo (maudymosi) nauda organizmui
Vasara – puikus metas pasinaudoti galimybe maudytis atviruose natūraliuose vandens telkiniuose. Kokią naudą suteikia maudymasis?
??Grūdina
Vandens šilumos imlumas ir laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje 25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla. Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.
??Gerina medžiagų apykaitą
Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 °C temperatūrai, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 minučių, o esant 12 °C temperatūrai – per 4 minutes. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita. Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.
??Stimuliuoja kvėpavimo sistemą
Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta ir jos paslankumas, plaučių tūris.
??Ramina nervų sistemą
Sudirgindamas nemažai receptorių, vanduo teigiamai stimuliuoja centrinę nervų sistemą (CNS), stiprina ją. Reguliarios pratybos vandenyje ramina CNS, pašalina įtampą. Plaukioti rekomenduojama ir ilgai buvus nejudriam, po stresų.
??Masažuoja
Vandens slėgis į kūno paviršių, odą glostantis vandens poveikis, besikeičiantis kraujo pritekėjimas į kūno paviršių – visa tai yra natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek odą, tiek raumenyną.
??Teigiamai veikia judėjimo aparatą
Vandenyje kūno svoris yra neutralizuojamas vandens keliančios jėgos ir tai sudaro sąlygas taisyklingai laikysenai formuotis. Ši galimybė panaudojama stuburo iškrypimams gydyti. Nesvarumo būklė padeda atgauti judėjimo funkcijas po traumų.
??Didina sąnarių paslankumą
Tvirtos atramos nebuvimas labai išplečia judėjimo įvairiomis kryptimis galimybes, stimuliuoja šių gebėjimų tobulėjimą. Dėl to didėja lankstumas, sąnarių paslankumas.
??Higieninis poveikis
Vanduo apvalo odą nuo dulkių, prakaito ir riebalinių liaukų išskyrų. Gerokai pagyvėja odos ir poodinio sluoksnio mityba. Reguliariai plaukiojant organizmas pamažu netenka nereikalingų riebalų.
? Plaukimas ir kita veikla vandenyje yra puikus būdas prisijaukinti sportą, aktyviai ir smagiai praleisti laiką. Tai vienas geriausių būdų pagerinti organizmo tonusą, savijautą.
❗Svarbu atminti, kad vandenyje turime elgtis atsargiai, nepervertinti savo galimybių. Maudytis saugiausia ten, kur įrengti paplūdimiai. Negalima paleisti vienų vaikų prie vandens telkinių. Mažamečiai nesupranta to pavojaus, labai drąsiai elgiasi prie vandens, tad nuolatinė tėvų priežiūra būtina.
❗Kita vertus, net ir suaugusiesiems į vandenį vertėtų eiti ne po vieną, o bent dviese, kad vienas kitam galėtų suteikti pagalbą ištikus netikėtai situacijai vandenyje.
❗Kalbant apie plaukimą atvirame vandenyje, ypač – jūroje, yra labai svarbi taisyklė – neplaukti gilyn į jūrą. Jeigu norime paplaukioti atvirame vandenyje, reikia plaukti išilgai kranto linijos.
❗Norėdami suteikti pagalbą kitam, visada turime įvertinti savo galimybes, ar tikrai esame pajėgūs tai padaryti. Skęstančio žmogaus gelbėjimas – sudėtingas darbas, reikalaujantis tiek didelių fizinių pastangų, tiek ir žinių, ką ir kaip daryti.
Šaltinis: www.diena.lt
Vasara – puikus laikas bendravimui gamtoje
Tęsiame kelionę kraujagyslėmis – 2 dalis
▫ Dabar mūsų laivas patenka į šlaunies arteriją, tada į blauzdos arteriją, ir galiausiai į daug mažesnę pėdos arteriją. Ten, prie kraujagyslės sienelės, pastebime ilgas eiles trombocitų. Šios ląstelės vadinamos kraujo plokštelėmis, jos pačios mažiausios, bet labai reikalingos. Pagrindinė jų funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Jei pažeidžiama kraujagyslė, šioje vietoje esantys trombocitai greitai sulimpa ir suyra, o juose esantys fermentai patenka į kraują. Veikiant išskirtiems fermentams, kalcio druskoms ir vitaminui K, tirpus kraujo baltymas fibrinogenas paverčiamas netirpiu fibrino baltymu. Susidariusiuose fibrino siūluose, kaip ir tinkluose, užstringa įvairios kraujo ląstelės, tuomet susidaro kraujo krešulys, uždengiantis pažeistą vietą. Trombocitai atidžiai stebi, ar nepažeistos kraujagyslės, kad galėtų greitai susigrupuoti ir jas užsandarinti. Kiek toliau nuo mūsų matosi nedidelis trombas, kurį pamažu tirpdo specialūs fermentai. Netrukus ši vieta bus visiškai sutvarkyta, liks tik nedidelis randelis ant kraujagyslės sienelės.
▫ Be paminėtų ląstelių grupių, kraujo sudėtyje yra įvairių baltymų (albuminų ir globulinų). Jų vaidmuo – transportuoti įvairias medžiagas, hormonus, vaistus, taip pat sulaikyti vandenį ir palaikyti tam tikrą kraujo tirštumą. Dalis baltymų tarnauja imuninei sistemai, jų kiekis smarkiai didėja vystantis uždegiminiam procesui.
▫ Judėdami toliau matome, kaip nuo mūsų kraujagyslės atsišakoja daug mažų atšakų, nukreipiančių kraują į tolimiausius pėdos kampelius. Visi mūsų kūno audiniai maitinasi krauju, išskyrus akies rageną ir sąnarių kremzles. Dabar turime pasirinkti vieną iš mažų kraujagyslių ir tęsti kelionę ja. Štai mes jau kapiliare. Kapiliaras – tai smulkiausia kraujagyslė, kurios skersmuo mažesnis už eritrocito apimtį. Raudonieji kraujo kūneliai turi susispausti, kad prasiskverbtų per šias smulkiausias kraujagysles. Tačiau dėka to jie „išspaudžia“ iš savęs deguonį, kurį iškart sugeria audinių ląstelės. Atidavę deguonį, eritrocitai pasiima anglies dvideginį ir pakeičia savo spalvą iš skaisčiai raudonos į tamsiai raudoną. Labai gerai, kad nėra sulipusių eritrocitų kekių. Jos nuolat formuojasi kraujyje tų, kurie mėgsta riebų, saldų maistą ir vartoja alkoholį. Tada kapiliarai tiesiog užsikemša, ir kraują tenka nukreipti aplinkiniu keliu – šuntais. Jei taip nutinka dažnai, audinių ląstelės badauja, negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Tam ypač jautrūs smegenų neuronai. Jie nustoja efektyviai gaminti elektros srovę, todėl kartas nuo karto žmogus jaučia silpnumą, mieguistumą, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.
▫ Štai įsispraudėme į kapiliarą. Jo sienelėje yra nedidelės poros, pro kurias skystoji kraujo dalis (plazma) prasiskverbia į tarpląstelinę erdvę, susimaišydama su tarpląsteliniu skysčiu. Matosi, kaip tarpląstelinis skystis prasiskverbia į kapiliarus. Būtent taip vyksta medžiagų apykaita. Gliukozė, riebalų rūgštys ir aminorūgštys iš žarnyne suvirškinto maisto patenka į tarpląstelinį skystį, o vėliau jas pasisavina ląstelės. О visos „medžiagų apykaitos šiukšlės“ šlapimo rūgšties, šlapalo, kreatinino ir kitų medžiagų pavidalu patenka atgal į kraujagysles, tada šios atliekos filtruojamos inkstuose ir neutralizuojamos kepenyse. Į tarpląstelinį skystį neplauksime, antraip mus gali įtraukti į limfagyslę. Jei mes ir prasibrausime per ilgą limfmazgių eilę, tai pateksime į limfinį lataką, o iš jo vėl grįšime į širdį.
▫ Netrukus atplauksime į starto vietą. Priekyje prieš kapiliarą matosi venulė – pati smulkiausia veninė kraujagyslė. Toliau matosi kitos venulės, iš kurių susidaro maža veninė kraujagyslė, tada stambesnė – ir štai mus vėl kelia aukštyn… Galų gale kelionė baigėsi. Prireikė mažiau nei minutės, kad įveiktume šį kelią mažuoju ir didžiuoju kraujotakos ratu.
▫ Kaip nuostabiai ir nesuvokiamai tobulai sukurta mūsų kraujotakos sistema ir ja cirkuliuojantis kraujas! Mes tik iš dalies galėjome pamatyti, kas vyksta mūsų viduje. O jei pabandytume atskleisti regėjimo paslaptį, sužinoję, kaip smegenyse atsiranda vaizdas, arba suvokti nenutrūkstamą širdies, kurioje savaime generuojamas nervinis impulsas, darbą… Tačiau net ir to, ką pamatėme, pakanka, kad sušuktume, kaip Dovydas: „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Psalmių 139:14) ?
Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”
1 dalį rasite ČIA.
