Gamta – priemonė nuo streso

Žmonija atsirado ir egzistavo gamtos prieglobstyje daugelį tūkstantmečių. Ir dabar, būdami gamtoje, patiriame nuostabų ramybės jausmą, darną su supančiu pasauliu ir savimi.

Ne veltui per atostogas, esant menkiausiai galimybei, stengiamės palikti savo „akmenines džiungles“ ir bent trumpam atsidurti ten, kur žvilgsnis mėgaujasi erdve, kur oras pripildytas paukščių čiulbėjimu, o ne įprastu variklių burzgimu. Net trumpos atostogos gamtoje gali sugrąžinti jėgas ir suteikti energijos visiems darbo metams. Ir nors gamta, kaip ir žmogus, nukentėjo nuo nuodėmės pasekmių, vis dėlto joje išliko daug grožio.

Mokslininkai įrodė, kad gamta gali būti psichinės ir fizinės sveikatos šaltinis. Be to, ji priartina mus prie Kūrėjo – visų gėrybių Šaltinio: „Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo“ (Jokūbo 1:17).

Per Jo kūrinius galime daug sužinoti apie Dievą.

„Jis sukūrė žemę savo galybe, padėjo pasaulio pamatus savo išmintimi, išskleidė dangaus skliautą savo išmone“ (Jeremijo 10:12).

„Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą. Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis duoda žinią nakčiai“ (Psalmė 19:2-3).

Kai kurie mano, kad Dievas sukūrė visatą, nustatė ją valdančius įstatymus ir paliko ją vystytis savarankiškai. Tačiau Psalmės autorius ragina žvelgti toliau, į šios tvarkos šaltinį. Žvaigždės liudija apie Tą, Kuris jas sukūrė ir paleido judėjimui, Kurio rankose žmonių, tautų ir valstybių likimo raktas. Biblija liudija, kad Dievas sukūrė visatą, gamtos dėsnius ir toliau Savo galia viskuo rūpinasi.

Gamta padeda pamatyti ir suprasti Dievo rūpestį žmogumi: „Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos, jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų“ (Mato 6:28).

Gamtoje Kristus ruošėsi dienos iššūkiams: „Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi“ (Morkaus 1:35).

Mes taip pat turėtume gamtos prieglobstyje, vienumoje bendrauti su Dievu. Gamtai būdingas grožis ir ramybė kaip niekas kitas gali paveikti mūsų širdį ir protą. Galbūt neatrasime sau naujų tiesų, bet būtinai pajusime neišsakytą meilę ir jėgą To, Kuris visa tai sukūrė. Laikas, praleistas su Dievu gamtoje, tikrai atneš išgydymą ir ramybę kūnui ir sielai.

O kaip jūs mėgstate ilsėtis:

Aktyviai ar nieko neveikdami?