PUPELĖS – tai naudingas ir nebrangus maisto produktas. Jose gausu B grupės vitaminų, geležies, kalio, cinko ir kitų mineralų, tirpios ląstelienos, kuri padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Padeda mesti svorį, nes skrandį užpildžiusi pupelių ląsteliena bus ilgai virškinama, todėl cukraus kiekis kraujyje didės pamažu, atitolindamas alkio jausmą ir suteikdamas energijos. Taip pat turi svarbių fitocheminių medžiagų, pasižyminčių savybe kovoti su daugeliu ligų (pvz. širdies ligomis ir vėžiniais susirgimais). Pupelės (tai ankštinių produktų grupė) kartu su duona (tai grūdinių produktų grupė) yra geras baltymų šaltinis.
Sąmoninga mityba ir viršsvorio mažinimas
Ar žinote, ką reikėtų padaryti, kad neturėtumėte rūpesčių su viršsvoriu ir nereikėtų skaičiuoti kalorijų? Pakalbėkime apie sąmoningos mitybos principą, kuris padės jums kontroliuoti svorį.
Įsivaizduokite, kad atsisėdote valgyti. Pažiūrėkite į lėkštę. Jeigu jūs tikintis žmogus, padėkokite Dievui už maistą. Dar kartą apžvelkite viską, kas padėta ant stalo.
Atkreipkite dėmesį į maisto spalvą, tekstūrą, pasimėgaukite aromatu. Dabar paimkite truputį maisto ir pradėkite kramtyti, pajuskite skonį. Užduokite sau klausimą, ar maistas jums patinka? Dauguma žmonių net nesusimąsto ką valgo. Svorio metimo programose dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie atvirai prisipažįsta, kad tik pradėję maitintis sąmoningai, jie pajuto maisto skonį, kai anksčiau jie tiesiog kimšo jį į burną, tarsi statybines medžiagas į sunkvežimį. Kas gi yra ta sąmoninga mityba ir kodėl ji tokia svarbi?
Valgome negalvodami
Štai jūs atsisėdote į fotelį, atidarėte kukurūzų dribsnių pakelį, o galbūt einate į darbą ir lukštenate saulėgrąžas. Ar yra tuo metu bent vienas momentas, kai jūs mąstote apie maistą. Imate galvoti ir nustojate kramtyti tiktai tada, kai kukurūzų dribsniai pakelyje baigiasi, ar saulėgrąžų maišelis ištuštėja. Jokio malonumo ar sotumo jausmo jūs nepajutote. Pakeliui į darbą jūs dar kažką nusipirkote, o namuose greičiausiai vėl atidarėte šaldytuvą. Pagaliau pasijutote sotūs, tačiau tas sotumas kažkoks keistas, greičiau panašus į persivalgymą, tarsi prikimštumėt save kažkuo.
Neigiamos emocijos ir maistas
Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kurio negalime nepaisyti. Dauguma žmonių sėdasi prie stalo kartu su visomis savo neigiamomis emocijomis. Žinoma, apie jas jie ir galvoja, ne apie maistą. Tokiu atveju maistas tarnauja tam, kad užgesinti įtampą, atsiradusią dėl neigiamų emocijų. Kitaip sakant žmogus ieško paguodos valgyme. Neigiami prisiminimai automatiškai iššaukia refleksą: „ O kur mano šokoladukas?“ Dauguma žmonių maistu bando patenkinti savo emocinį badą. Dažniausiai tai baigiasi persivalgymu. Daugelis dietų, su kuriomis man teko susidurti, iš anksto pasmerkia jų mėgėjus pralaimėjimui, nes šios dietos nepritaikytos individualiems organizmo poreikiams. Sąmoninga mityba apjungia savyje fizinius, dvasinius ir socialinius ypatumus ir todėl labai sėkmingai padeda sumažinti viršsvorį.
Daugumai žmonių valgis susijęs su tam tikromis emocijomis. Dažnai girdime išsireiškimą: „Reikėtų kažkaip pasaldinti gyvenimą“, „Apkarto gyvenimas“, arba „Kažkokia rūgšti veido išraiška“. Tokiais atvejais darbo pertraukėlių metu dauguma moterų stengiasi „pasaldinti“ gyvenimą šokoladu ar pyragėliu, bet ne saldžia morka. Greičiau jos užsimanys arbatos su saldainiais. „Pasaldinkit man širdelę“, – pasakys jos, net jeigu tuo metu „sėdi“ ant kokios nors dietos.
Emocijos – svarbus faktorius. Visi turime problemų, kurias reikia spręsti. Tačiau svarbiausias principas, kurį reikėtų taikyti: nesusiekite savo emocinės būsenos su valgiu. Būtina atsisakyti tokio įpročio – šokoladu gintis nuo streso arba apdovanoti save buteliu alaus, riebiu kepsniu arba pyragaičiu už gerai atliktą darbą. Nebandykite taisyti savo blogą nuotaiką arba apvainikuoti gerą kenksmingais maisto produktais.
Maitintis sąmoningai – reiškia prieš kažką darant mąstyti. Užduokite sau klausimus: „Ar reikia tai valgyti? Ar aš alkanas?“ Valgiu pagrąžinti sunkią dieną – tikra nelaimė, kuri veda į viršsvorį.
Kaip pataisyti savo emocinę būklę?
• Mankštinkitės, užsiimkit sportu.
• Suraskit sau hobi. Gyvenime yra daug užsiėmimų, kurie suteiks jums malonumą!
• Mąstykite apie dvasinius dalykus, melskitės ir skaitykite Šventąjį Raštą, giedokite dvasines giesmes. Visi šie dvasiniai instrumentai pakylės jūsų sielą, suteiks vilties, optimizmo, padės pasijusti dėkingu už viską, kas įvyko jūsų gyvenime.
• Suraskite žmogų, su kuriuo galėtumėte pasidalinti savo išgyvenimais. Tai gali būti jūsų gyvenimo palydovas, draugas, kažkas iš tėvų, dvasinis vadovas. Taip jūs gausite paguodą, palaikymą, meilę.
Galbūt jūs surasite kitą, savo būdą.
Prieš suvalgydami kažką, paklauskite savęs ar tikrai esate alkanas ir ar nėra jūsų noras pavalgyti susijęs su jūsų nuotaika? Pasirinkite sąmoningą mitybą – tai patikimas kelias sumažinti ir kontroliuoti svorį.
Šaltinis: Andrej Prokopjev, Visuomeninės sveikatos apsaugos magistras, „Vaši kliuči k zdorovju” 2010 12 (Nr. 24)
Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.7
Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Ar žinai” Nr. 7 rasite:
- kaip gyventi be pralaimėjimų,
- apie nutukimą be viršsvorio ir jo pavojų,
- judraus gyvenimo naudą,
- pavasario žalumynus ir juose slypinčius turtus, saulėgrąžų maistingumą,
- paprastą skanios dilgėlių sriubos su saulėgrąžų grietine receptą.
Ar žinai 5, 2011 (7)– parsisiųsti
Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr.5
Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Ar žinai” Nr. 5 rasite:
- apie geriausią mitybos režimą,
- kaip valgyti, kad sumažinti viršsvorį,
- apie pupeles – naudingą ir nebrangų maisto produktą,
- baltų pupelių pašteto, žirnių sriubos su skrebučiais receptus.
Ar žinai 3, 2011 (5)– parsisiųsti
Judrus gyvenimo būdas
Apskritai judrus gyvenimo būdas sumažina riziką susirgti širdies ligomis. Mažai judant, kaupiasi visceraliniai riebalai – tai pilvo ertmėje tarp vidaus organų esantys riebalai. Šie riebalai ypač yra linkę susikaupti vidutiniame amžiuje ir gali būti besivystančio diabeto, hipertenzijos priežastis. Visai neseniai JAV atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 6000 moterų, buvo nustatyta, kad daug sportuojančios dailiosios lyties atstovės 25 proc. rečiau serga vėžiu, palyginti su tomis, kurios yra mažai aktyvios. Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad sportas mažai padeda, jei moteris nepakankamai miega. Iki šiol nežinoma, kodėl sportas sumažina vėžio riziką, tačiau tai gali būti susiję su nedideliu kūno svoriu, geresne imunine sistema ir hormonais. Žinoma, po tinkamo fizinio krūvio pagerėja nuotaika, savijauta, norisi nuveikti kažką naudingo.
Šaltinis: Gydytoja Sandra Bytautienė, „Sveikas žmogus” 2009 m. Nr. 2
Nutukimas be viršsvorio
XXI amžius dar tik prasidėjo, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija jau dabar viešai praneša, kad šio amžiaus žudikas Nr. 1 yra nutukimas. Daugelį jaudina viršsvorio problema, tačiau nedaugelis žino, kad ne mažiau pavojingas yra nutukimas, neturint viršsvorio, arba taip vadinamas metabolizmo sindromas. Jo pagrindinis pavojus tame, kad žmonės net neįtaria, kad yra nutukę.
Įdomiausia, kad šis nutukimo tipas gali būti ir pas lieknus žmones. Didelei Didžiosios Britanijos Imperatoriškojo koledžo tyrinėtojų nuostabai, šis nutukimas buvo aptiktas netgi pas manekenes. Šio tyrimo metu buvo ištirta 800 žmonių magnetinio rezonanso tomografijos pagalba. Pasirodė, kad 45% moterų ir 60% vyrų turi „metabolizmo sindromą“. Sudarant individualias riebalų „nuotraukas“, kiekvienam tyrimo dalyviui mokslininkai nustatė, kad pagrindinis metabolinio nutukimo faktorius buvo riebalų pasiskirstymas organizme. Daug lieknų žmonių su normaliu kūno masės indeksu turėjo visceralinių riebalų perteklių aplink vidaus organus.
Ypatingai daug šių riebalų kaupiasi pilvo srityje. Lyginant su riebalais kaupiamais ant klubų ir kojų, visceralinių riebalų kaupimas didina įvairių komplikacijų ir visų sistemų susirgimo riziką.
Kokias ligas sukelia matabolinis nutukimas?
Pastebėta, kad visceralinis nutukimas ir antrojo tipo diabetas tarpusavyje yra labai susiję. Būtent nutukimas yra pagrindinė organizmo atsparumo insulinui (gliukozė esanti kraujyje nereaguoja į insulino hormoną) priežastis. Reaguodamas į tai organizmas, o tiksliau, kasos liauka padidina insulino gamybą. Padidėjęs insulino kiekis (hiperinsulinemija) savo ruožtu sutrikdo kitus biocheminius organizmo procesus: didėja arterinis kraujospūdis, sutrinka riebalų sudėtis kraujyje. Todėl padidėja diabeto, širdies kraujagyslių susirgimų ir hipertonijos rizika. Kaip sužinoti, ar turime metabolinį nutukimą?
Pasinaudoti magnetinio rezonanso tomografija tam, kad sužinoti visceralinių ir poodinių riebalų išsidėstymą ir kiekius mūsų organizme, yra pakankamai brangu. Yra daug paprastesnis būdas. Išsimatuokite savo liemens ir klubų apimtis. Padalinkite liemens apimtį iš klubų apimties. Gautas rezultatas vyrams neturėtų būti didesnis nei 1, o moterims nedidesnis nei 0,8.
Kaip kovoti su metaboliniu nutukimu?
Tyrimas parodė, kad žmonės, turintys visceralinių riebalų perteklių dažniausiai kontroliuoja savo svorį dietų pagalba, tuo tarpu, kai neturintys šios problemos teikia pirmenybę reguliariam fiziniam aktyvumui.
Mokslininkų nuomone, viršsvorį turintys žmonės, jeigu jie sportuoja, daug juda, gali būti daug sveikesni, nei liekni, tačiau mažai fiziškai aktyvūs. Gali būti, kad sumo imtynininkai, pasižymintys didžiuliu viršsvoriu, turi geresnį medžiagų apykaitos rodiklį, nei kai kurie iš liesų, nejudrių žiūrovų, kurie stebi juos sėdėdami tribūnose, nes šių sportininkų riebalai didžiąja dalimi kaupiasi po oda, o ne aplink gyvybiškai svarbius organus ir raumenis. (Žinoma, višsvoris bet kokiu atveju turės vienokių ar kitokių neigiamų pasekmių – leidėjų pastaba.) Reguliarus fizinis aktyvumas padeda pašalinti vidinį nutukimą net, jeigu svarstyklių rodyklė stovi vietoje. Tam, kad susidoroti su metabolinio nutukimo problema, geriausia taikyti visas sveiko gyvenimo būdo taisykles: sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas ir t.t.
Šaltinis: A.Borisov, Laikraštis „Vaši kliuči k zdorovju“ Nr.6, 2007
