Žyma: Kraujotakos sistema

▫ Dabar mūsų laivas patenka į šlaunies arteriją, tada į blauzdos arteriją, ir galiausiai į daug mažesnę pėdos arteriją. Ten, prie kraujagyslės sienelės, pastebime ilgas eiles trombocitų. Šios ląstelės vadinamos kraujo plokštelėmis, jos pačios mažiausios, bet labai reikalingos. Pagrindinė jų funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Jei pažeidžiama kraujagyslė, šioje vietoje esantys trombocitai greitai sulimpa ir suyra, o juose esantys fermentai patenka į kraują. Veikiant išskirtiems fermentams, kalcio druskoms ir vitaminui K, tirpus kraujo baltymas fibrinogenas paverčiamas netirpiu fibrino baltymu. Susidariusiuose fibrino siūluose, kaip ir tinkluose, užstringa įvairios kraujo ląstelės, tuomet susidaro kraujo krešulys, uždengiantis pažeistą vietą. Trombocitai atidžiai stebi, ar nepažeistos kraujagyslės, kad galėtų greitai susigrupuoti ir jas užsandarinti. Kiek toliau nuo mūsų matosi nedidelis trombas, kurį pamažu tirpdo specialūs fermentai. Netrukus ši vieta bus visiškai sutvarkyta, liks tik nedidelis randelis ant kraujagyslės sienelės.

▫ Be paminėtų ląstelių grupių, kraujo sudėtyje yra įvairių baltymų (albuminų ir globulinų). Jų vaidmuo – transportuoti įvairias medžiagas, hormonus, vaistus, taip pat sulaikyti vandenį ir palaikyti tam tikrą kraujo tirštumą. Dalis baltymų tarnauja imuninei sistemai, jų kiekis smarkiai didėja vystantis uždegiminiam procesui.

▫ Judėdami toliau matome, kaip nuo mūsų kraujagyslės atsišakoja daug mažų atšakų, nukreipiančių kraują į tolimiausius pėdos kampelius. Visi mūsų kūno audiniai maitinasi krauju, išskyrus akies rageną ir sąnarių kremzles. Dabar turime pasirinkti vieną iš mažų kraujagyslių ir tęsti kelionę ja. Štai mes jau kapiliare. Kapiliaras – tai smulkiausia kraujagyslė, kurios skersmuo mažesnis už eritrocito apimtį. Raudonieji kraujo kūneliai turi susispausti, kad prasiskverbtų per šias smulkiausias kraujagysles. Tačiau dėka to jie „išspaudžia“ iš savęs deguonį, kurį iškart sugeria audinių ląstelės. Atidavę deguonį, eritrocitai pasiima anglies dvideginį ir pakeičia savo spalvą iš skaisčiai raudonos į tamsiai raudoną. Labai gerai, kad nėra sulipusių eritrocitų kekių. Jos nuolat formuojasi kraujyje tų, kurie mėgsta riebų, saldų maistą ir vartoja alkoholį. Tada kapiliarai tiesiog užsikemša, ir kraują tenka nukreipti aplinkiniu keliu – šuntais. Jei taip nutinka dažnai, audinių ląstelės badauja, negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Tam ypač jautrūs smegenų neuronai. Jie nustoja efektyviai gaminti elektros srovę, todėl kartas nuo karto žmogus jaučia silpnumą, mieguistumą, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.

▫ Štai įsispraudėme į kapiliarą. Jo sienelėje yra nedidelės poros, pro kurias skystoji kraujo dalis (plazma) prasiskverbia į tarpląstelinę erdvę, susimaišydama su tarpląsteliniu skysčiu. Matosi, kaip tarpląstelinis skystis prasiskverbia į kapiliarus. Būtent taip vyksta medžiagų apykaita. Gliukozė, riebalų rūgštys ir aminorūgštys iš žarnyne suvirškinto maisto patenka į tarpląstelinį skystį, o vėliau jas pasisavina ląstelės. О visos „medžiagų apykaitos šiukšlės“ šlapimo rūgšties, šlapalo, kreatinino ir kitų medžiagų pavidalu patenka atgal į kraujagysles, tada šios atliekos filtruojamos inkstuose ir neutralizuojamos kepenyse. Į tarpląstelinį skystį neplauksime, antraip mus gali įtraukti į limfagyslę. Jei mes ir prasibrausime per ilgą limfmazgių eilę, tai pateksime į limfinį lataką, o iš jo vėl grįšime į širdį.

▫ Netrukus atplauksime į starto vietą. Priekyje prieš kapiliarą matosi venulė – pati smulkiausia veninė kraujagyslė. Toliau matosi kitos venulės, iš kurių susidaro maža veninė kraujagyslė, tada stambesnė – ir štai mus vėl kelia aukštyn… Galų gale kelionė baigėsi. Prireikė mažiau nei minutės, kad įveiktume šį kelią mažuoju ir didžiuoju kraujotakos ratu.

▫ Kaip nuostabiai ir nesuvokiamai tobulai sukurta mūsų kraujotakos sistema ir ja cirkuliuojantis kraujas! Mes tik iš dalies galėjome pamatyti, kas vyksta mūsų viduje. O jei pabandytume atskleisti regėjimo paslaptį, sužinoję, kaip smegenyse atsiranda vaizdas, arba suvokti nenutrūkstamą širdies, kurioje savaime generuojamas nervinis impulsas, darbą… Tačiau net ir to, ką pamatėme, pakanka, kad sušuktume, kaip Dovydas: „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau.“ (Psalmių 139:14) ?

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

1 dalį rasite ČIA.

Įsivaizduokime, kad lipame į hermetišką laivą – batiskafą, kuris leidžiasi į kelionę kraujo srautu. Mūsų kelionės tikslas – ištirti kraujo sudėtį, jo funkcijas ir judėjimo kraujagyslėmis kelią. Specialaus zondo pagalba mūsų laivas įvedamas į kojos veną. Judame aukštyn link širdies 10 cm/sek. greičiu, matomumas pro iliuminatorių prastas, viskas nudažyta tamsia vyšnine spalva. Taip atrodo deguonies stokojantis veninis kraujas. Kelyje iš karto atsiranda kliūtis – tai sandariai uždaryti venų vožtuvai. Bet staiga jie atsiveria, ir mūsų aparatas su kraujo stūmimu sklandžiai juda toliau. Pro galinį apžvalgos stiklą matome: vožtuvai greitai užsidaro, neleisdami kraujui sugrįžti. Netrukus mūsų veninė „trasa“ daro posūkį, ir mes patenkame į apatinę tuščiąją veną. Viršuje girdisi nedidelis triukšmas – batiskafas artėja prie širdies. Dėmesio! Mus traukia į dešinįjį prieširdį, dabar bus staigesnis posūkis. Širdies vožtuvai greitai atsidaro, ir mes jau dešiniajame skilvelyje. Tada laivas su kraujo srove išmetamas į plaučių arteriją ir nešamas į plaučius. Čia trumpam sustosime, batiskafas įjungia atbulinę eigą, įveikdamas nuolatinį kraujo tekėjimą. Trumpam sustokime.

Atidžiai pažiūrėkite į borto kompiuterio ekraną, prijungtą prie elektroninio mikroskopo. Matome didelius raudonus kraujo kūnelius – eritrocitus. Jie neturi branduolio, bet yra pripildyti hemoglobino. Matyti, kaip deguonis iš plaučių patenka į kraujоtaką ir greitai prisijungia prie hemoglobino, todėl kraujas akimirksniu įgauna ryškiai raudoną spalvą. Eritrocitų kraujyje daugiausia, jų funkcija – nunešti deguonį kiekvienai mūsų kūno ląstelei (1 ml kraujo yra 5 mln. eritrocitų). Nuo šių ląstelių kokybės ir kiekio priklauso viso organizmo darbas, nes visos cheminės reakcijos vyksta dalyvaujant deguoniui. Šalia eritrocitų matome jaunas retikulocitų ląsteles, jos dar negali pilnavertiškai pernešti deguonies. Paprastai kraujyje jų yra labai mažai. O štai dar kelios sferinės formos raudonosios ląstelės. Tai seni eritrocitai, greitai juos sulaikys blužnis, ir jie bus išmontuoti atsarginėms dalims. Raudonųjų kraujo kūnelių gyvenimo trukmė apie 130 dienų. Sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui, juos gamina kaulų čiulpai.

Paliekame plaučius ir judame toliau. Palaipsniui laivas nusileidžia ir vėl patenka į širdį, bet jau į kairįjį prieširdį, o tada į skilvelį. Pažiūrėkite, kokios šioje širdies pusėje galingos sienos. Iš tiesų kairiojo skilvelio raumuo daug stipresnis nei dešiniojo; jis dideliu spaudimu išstumia kraują į arterinę kraujotaką. Dabar prisisekite saugos diržus – aortoje reikės įveikti patį staigiausią (180 laipsnių) posūkį. Aorta – pati stambiausia kraujagyslė, išeinanti iš širdies. Staigiai išsilenkdama žemyn, ji eina į apatinę kūno dalį, pakeliui aprūpindama galingas arterijas galvai ir rankoms. Mums labai pasisekė: nebuvo įprasto purtymo, nes aortos sienelės dar lygios, be riebalinių apnašų ir aterosklerozinių plokštelių. Būtent nuo aortos prasideda aterosklerozės vystymasis, nes ši kraujagyslė patiria didžiausią spaudimą. Jei kraujyje yra su maistu gaunamo cholesterolio perteklius, jis dideliu greičiu atsitrenkia į aortą ir palaipsniui prie jos prilimpa. Tokia lygi kraujagyslė – tikrai retenybė, greičiausiai, tai vegetaro, su ilgamečiu stažu, organizmas.

Įveikęs staigų posūkį, laivas atsitrenkia į apatinę kūno dalį ir sustoja kryžkelėje. Abiejose aortos pusėse matome dideles arterijas, pernešančias kraują į inkstus. Būtent inkstuose kraujas nuolat valomas nuo toksinių medžiagų, susidarančių medžiagų apykaitos procese. Žinoma, mes ten neplauksime, kitaip mus tiesiog nuneš į šlapimo pūslę.

Ekrane pasirodė SOS signalas, mūsų laivą atakuoja baltieji kraujo kūneliai. Šie baltieji kraujo kūneliai yra imuniteto armijos „kariai”, jie visada randa „įsibrovėlius“. Jų atsiranda vis daugiau ir daugiau, jie kabinasi į mūsų batiskafą, bandydami jį sustabdyti. Žiūrėkit, kiti leukocitai nuvedė visą būrį antrankiais surakintų bakterijų ir virusų, greitai juos suvirškins makrofagai. Leukocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, kurie dalyvauja uždegimo procesuose ir imuniteto kūrime. Leukocitai didesni už eritrocitus, turi branduolį, gali keisti savo formą ir savarankiškai judėti net prieš kraujotakos srovę. Leukocitai turi unikalią savybę – geba prasiskverbti pro kraujagyslių sieneles, patekti į visus audinius. 1 ml kraujo yra nuo 6 iki 8 tūkstančių baltųjų kūnelių. Pagrindinė leukocitų funkcija – apsauga. Jie saugo organizmą nuo svetimųjų – bakterijų, virusų ir vėžinių ląstelių. Yra ištisi leukocitų padaliniai, praeinantys specialius “apmokymus” ir turintys skirtingas savybes.

(Tęsinys rytoj ?? Nepraleiskite tęsinio – sužinosite įdomių detalių)

Šaltinis: Aleksej Chacinskij „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys”

?„Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas.“ (Psalmių 139:14)