Natūralūs būdai padėti organizmui kovoti su gripu

Kiekvieną sezonų kaitą dažnai lydi peršalimo ligos, virusinės infekcijos ir gripas.
Laimei, yra paprastų, natūralių priemonių, kurios gali padėti organizmui lengviau kovoti su liga ir greičiau pasveikti.


Karščiavimas – pagalbininkas, o ne priešas

Vienas iš dažniausių gripo simptomų – pakilusi kūno temperatūra. Tai ženklas, kad imuninė sistema aktyviai kovoja su infekcija. Pakilus temperatūrai suaktyvėja imuninės ląstelės, gaminasi antikūnai – baltymai, padedantys naikinti virusus ir slopinti jų dauginimąsi.


Natūralūs būdai padėti kūnui atvėsti

Kai karščiuojate, svarbu ne numušti temperatūrą, o padėti kūnui ją reguliuoti švelniai.

1️⃣ Lengvi vėsinantys kompresai.
Uždėkite drungnus (ne šaltus!) kompresus ant kaktos, sprando, pažastų ar kirkšnių. Galima naudoti medžiagą, suvilgytą vandenyje su trupučiu acto ar citrinos sulčių (1 šaukštas 1 litrui vandens – rūgštis pagerina vėsinimo poveikį ir gaivina odą).

2️⃣ Drungnas kūno aptrynimas.
Rankšluosčiu ar kempinėle švelniai aptrinkite visą kūną 33–35 °C vandeniu, pradedant nuo kojų link širdies. Po to neuždengkite žmogaus storai – tik lengvu užklotu, kad šiluma galėtų išeiti.

3️⃣ Gausus skysčių vartojimas.
Karščiuojant kūnas netenka daug vandens per odą ir kvėpavimą. Gerkite dažnai – po kelis gurkšnius šilto vandens, žolelių arbatos ar praskiestų šviežių sulčių. Tinka arbata su avietėmis, liepžiedžiais, juodųjų serbentų lapais.

4️⃣ Vėsesnis oras kambaryje.
Kambarys turi būti vėdinamas, oro temperatūra apie 20–22 °C. Per karštas kambarys trukdo kūnui išskirti šilumą ir dar labiau kelia temperatūrą.

5️⃣ Poilsis ir ramybė.
Organizmas karščiuodamas dirba sunkų darbą – sunaudoja daug energijos imuninei sistemai. Todėl svarbu tiesiog ilsėtis, miegoti, vengti streso.


Kada vis dėlto reikia vaistų

Temperatūros iki 38,5–39 °C dažniausiai nereikia mažinti, jei žmogaus būklė stabili ir jis pakelia karštį be išsekimo. Vaistai reikalingi ne tam, kad „numuštų“ ligą, o kad apsaugotų nuo perkaitimo ar išsekimo.

Jei mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar silpnesniems pacientams (jų termoreguliacija trapesnė) temperatūra viršija 39 °C ir išlieka aukšta ilgiau nei 1–2 valandas, nors taikomos natūralios priemonės (kompresai, aptrynimas, vėsus kambarys, pakankamai skysčių) – tuomet verta duoti karščiavimą mažinantį vaistą.

Jei žmogaus – tiek suaugusio, tiek vaiko – savijauta vidutinė, be išsekimo ar pavojingų simptomų: prakaituoja, kvėpuoja ramiai ir geria skysčius, galima dar leisti organizmui pačiam kovoti net iki 39,5 °C, stebint būklę kas 30–60 minučių.

Vaistai būtini, jei:

  • temperatūra kyla virš 39,5 °C ir neslūgsta,
  • žmogus smarkiai silpsta, negali gerti ar krenta sąmonė,
  • vaikas dreba, vangus, sunkiai kvėpuoja ar atsiranda traukulių,
  • karščiavimas nesumažėja 3 dienas ar ilgiau.

Skysčiai – būtini kiekvieną dieną

Vienas svarbiausių dalykų sergant gripu – gerti pakankamai skysčių. Tai padeda išvengti dehidratacijos, mažina karščiavimą ir padeda organizmui išskirti toksinus. Net ir lengvas skysčių trūkumas apsunkina sveikimo procesą, todėl gėrimas yra viena svarbiausių pagalbos priemonių.

Naudingiausi yra šiltos žolelių arbatos, šiltas vanduo su citrina, šviežios sultys su minkštimu (pvz., apelsinų, obuolių, spanguolių, juodųjų serbentų). Sultis geriausia gerti pašildytas iki kūno temperatūros, kad organizmas neeikvotų energijos jų šildymui. Kad išliktų vitaminai, jų nereikėtų kaitinti virš 50 °C.


Natūralūs imuniteto stiprintojai

Kai kurios gamtos dovanos padeda stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms:

Česnakas – turi medžiagų, veikiančių prieš bakterijas ir grybus, taip pat skatina imuninės sistemos aktyvumą.
Medus – pasižymi antibakterinėmis savybėmis, ramina ir drėkina gerklę, mažina sudirginimą, ramina kosulį. Jo nereikėtų dėti į karštą vandenį, kad neprarastų vertingų savybių.
Juodieji serbentai, spanguolės, mėlynės – puikus vitamino C ir antioksidantų šaltinis, padedantis greičiau atsistatyti po ligos.


Natūralus sirupas nuo kosulio

Lengvam kosuliui galite pasigaminti paprastą sirupą:
Smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką, dėkite į stiklinį indą sluoksniais, kiekvieną sluoksnį aptepkite medumi. Palikite šiltai 2–3 valandoms, kol išsiskirs sultys.

Gautą sirupą duokite po 1 arbatinį šaukštelį vaikams arba 1 valgomąjį šaukštą suaugusiesiems 3–4 kartus per dieną.

(Pastaba: vaikams iki 1 metų medaus duoti negalima.)


Garai, kompresai ir šiluma

Garų inhaliacijos su šiltu vandeniu ir mėtų, čiobrelių ar ramunėlių užpilu gali palengvinti kvėpavimą, padėti atsikosėti. Vanduo neturi būti per karštas, kad nesukeltų nudegimų.

Šilumos kompresas ant kaklo (pvz., šiltas rankšluostis ar vilnonis šalikas) malšina diskomfortą gerklėje.
Šiltos pėdų vonelės su šaukštu sodos, garstyčių miltelių ar jūros druskos skatina kraujotaką ir padeda sušilti, ypač pirmosiomis ligos dienomis.


Kada kreiptis į gydytoją

Dauguma žmonių pasveiksta nuo gripo be komplikacijų, tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:

  • temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei 3 dienas;
  • pasunkėja kvėpavimas, atsiranda skausmas krūtinėje;
  • išryškėja pūlingos išskyros iš nosies ar gerklės;
  • serga kūdikis, senyvo amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantis žmogus.

Pabaigai

Gripas – rimta virusinė infekcija, tačiau mūsų organizmas turi didžiulį savireguliacijos potencialą. Padėkime jam poilsiu, šiluma, tinkamu skysčių kiekiu, subalansuota mityba ir natūraliomis priemonėmis. Taip sveikata grįš greičiau – be nereikalingų vaistų ir su daugiau pasitikėjimo savo kūnu.

Apsauga nuo virusinių infekcijų

Pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama patalpų oro drėgmė yra būtini kvėpavimo takų, ypač nosies ir apatinių kvėpavimo takų gleivinės imunitetui užtikrinti.

Saugokite savo sveikatą. Sveika gyvensena – tai ilgalaikė investicija į gerą savijautą ir tvarią sveikatą.

Šaltiniai:

WHO: Influenza, an Unpredictable Threat

Dry air and mucous membrane immune response

The Common Cold: How We Catch It and Treat The Symptoms

Gripas: kada jis tampa pavojingas

Gripas yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Ši liga dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir plinta labai greitai per oro lašelius, kai sergantis asmuo čiaudi, kosėja ar net kalba. Nors gripas kartais painiojamas su peršalimu, tai yra rimtesnė liga, galinti sukelti pavojingų komplikacijų.

Gripo komplikacijos ir rizikos grupės

Gripo komplikacijos gali būti lengvos, tokios kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas, tačiau kai kuriais atvejais jos tampa pavojingos gyvybei.

Dažniausios rimtos komplikacijos:

  • Plaučių uždegimas (pneumonija): Dažniausia ir pavojingiausia gripo komplikacija. Ji gali būti sukelta tiek gripo viruso, tiek bakterijų.
  • Širdies ir kraujagyslių problemos: Gripas gali paūminti esamas širdies ligas ar sukelti širdies raumens uždegimą (miokarditą).
  • Kvėpavimo nepakankamumas: Ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.

Rizikos grupės:

  • Maži vaikai (ypač iki 2 metų).
  • Vyresni nei 65 metų asmenys.
  • Nėščios moterys.
  • Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, astma, širdies ar inkstų ligomis).
  • Silpną imunitetą turintys asmenys (pvz., dėl vėžio gydymo ar imunodeficito ligų).

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Nors gripas dažnai praeina be komplikacijų, svarbu žinoti, kada būtina medicininė pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

  • Aukštą temperatūrą (>39 °C), kuri išlieka ilgiau nei 3 dienas.
  • Sunkumą kvėpuoti arba dusulį.
  • Stiprius krūtinės skausmus arba spaudimo jausmą krūtinėje.
  • Staigų simptomų pablogėjimą po laikino pagerėjimo.
  • Sumišimą, mieguistumą ar sąmonės sutrikimus.
  • Stiprią dehidrataciją (pvz., sumažėjęs šlapinimasis, burnos džiūvimas, galvos svaigimas).

Vaikams gripo požymiai, reikalaujantys pagalbos:

  • Greitas arba sunkus kvėpavimas.
  • Lūpų ar veido pamėlynavimas.
  • Atsisakymas gerti skysčius.
  • Nuolatinis dirglumas arba vangumas.

Elgesys, didinantis komplikacijų riziką

Net ir jauniems bei sveikiems žmonėms gripas gali sukelti komplikacijų, jei nesilaikoma tinkamų ligos valdymo principų.

  • Nesubalansuotas poilsis ir fizinis aktyvumas: Per didelis fizinis aktyvumas sergant gripu gali dar labiau nusilpninti organizmą ir padidinti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies raumens uždegimas, riziką, todėl svarbu rasti pusiausvyrą tarp poilsio ir lengvo judėjimo, kad išvengtumėte per ilgo gulėjimo ar pernelyg intensyvaus aktyvumo.
  • Nepakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija apsunkina organizmo kovą su virusu.
  • Savigyda: Neteisingai vartojami vaistai arba antibiotikai, kurie neveikia virusų, gali pabloginti būklę.
  • Grįžimas į darbą ar mokyklą per anksti: Ne tik padidėja komplikacijų rizika, bet virusas platinamas ir kitiems.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

  • Higiena: Dažnas rankų plovimas, paviršių dezinfekcija.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina imunitetą.
  • Skiepai: padeda išvengti gripo ir jo komplikacijų. Skiepai nuo gripo gali būti aktualūs:
    • Žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, t.y. turintiems didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo komplikacijomis.
    • Tiems, kurie dažnai bendrauja su rizikos grupių asmenimis ir nori apsaugoti juos nuo infekcijos.

Gripas nėra tik „stipresnis peršalimas“. Laiku pastebėjus pavojingus simptomus ir kreipiantis į gydytoją, galima išvengti rimtų komplikacijų.

Šaltiniai:

  1. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). (n.d.). Influenza (Flu). https://www.cdc.gov/flu/
  2. World Health Organization (WHO). (n.d.). Influenza. https://www.who.int/
  3. Fowlkes, A., et al. (2014). Incidence of medically attended influenza during pandemic and post-pandemic seasons through the influenza vaccine effectiveness network, 2010–2012. Clinical Infectious Diseases, 58(1), 19-27. https://academic.oup.com/cid
  4. Nicholson, K. G., et al. (2003). Influenza. The Lancet, 362(9397), 1733-1745. https://www.thelancet.com/

Peršalimo ligos: priežastys, skirtumai

Peršalimo ligos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Jos dažnai siejamos su šaltesniu oru, nors iš tikrųjų pagrindinė priežastis yra virusai, ne šaltis.

Kas sukelia peršalimo ligas?

Labiausiai paplitę peršalimo ligas sukeliantys virusai yra:

1. Rinovirusai – atsakingi už 30–50 % atvejų.

2. Koronavirusai – kai kurie tipai taip pat sukelia įprastą peršalimą.

3. Adenovirusai ir paragripo virusai – retesni sukėlėjai.

Šie virusai perduodami per oro lašelius (kosint, čiaudint), tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba per užterštus paviršius.

Kokios būna peršalimo ligos?

Peršalimo ligos gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo paveikto kvėpavimo sistemos segmento:

1. Rinitas – nosies gleivinės uždegimas, pasireiškiantis sloga ir nosies užsikimšimu.

2. Faringitas – gerklės skausmas ir paraudimas.

3. Sinusitas – prienosinių ančių uždegimas, kuris gali sukelti galvos skausmą ir spaudimo jausmą veide.

4. Laringitas – balso stygų uždegimas, dėl kurio gali atsirasti užkimimas ar net balso netekimas.

Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo gripo?

Ir gripas, ir peršalimas yra kvėpavimo takų infekcijos, tačiau juos sukelia skirtingi virusai ir turi skirtingus simptomus:

1. Simptomų stiprumas:

– Peršalimas paprastai pasireiškia lengvais simptomais: sloga, čiauduliu, lengvu gerklės skausmu.

– Gripas pasireiškia staiga ir stipriai: aukšta temperatūra, stiprus nuovargis, raumenų skausmas.

2. Komplikacijos:

– Peršalimas retai sukelia komplikacijas.▫

– Gripas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas.

3. Trukmė:

– Peršalimas dažniausiai trunka 5–7 dienas.

– Gripo simptomai gali trukti iki dviejų savaičių.

Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?

1. Higiena:

– Dažnai plauti rankas muilu.

– Vengti liesti veidą, ypač akis, nosį ir burną.

– Dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

2. Imuniteto stiprinimas:

– Sveikai maitintis, gausiai vartoti vaisius ir daržoves.

– Išlikti fiziškai aktyviems.

– Pakankamai miegoti ir vengti streso.

3. Apsauga nuo kontakto:

– Vengti artimo kontakto su sergančiais.

– Jei sergate, kosėkite ir čiaudėkite į alkūnės linkį.

Šaltiniai:

  1. Turner, R. B. (2001). The common cold: Causes and treatments. Journal of Clinical Virology, 19(2), 87-92.
  2. Eccles, R. (2005). Understanding the symptoms of the common cold and influenza. The Lancet Infectious Diseases, 5(11), 718-725.
  3. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Cold versus flu. Retrieved from https://www.cdc.gov/flu/symptoms/coldflu.htm.

VIRUSAI ir gydymas SAULE

?Atsiradus naujoms sunkioms ligoms, tokioms kaip atipinei pneumonijai ar Covid-19, specialistai kuria naujas vakcinas ir gydymo metodus. Mes nežinome, kokios ligos gali atsirasti. Tačiau galime naudoti tai, ką gydytojai sėkmingai naudojo prieš 100 metų, kai gripas plito visame pasaulyje.

?Seni 1918 metų įrašai apie pandemiją rodo, kad šiandien mažai žinomas būdas kovoti su gripu, buvo gana efektyvus. Jis gali padėti ir mums šiandien. Medikai nustatė, kad sunkiai sergantys gripu pacientai, kurie buvo lauke, pasveikdavo dažniau nei esantys patalpose.

?Gryno oro ir saulės spindulių derinys neleido daugeliui pacientų mirti ir plisti infekcijai tarp medicinos personalo. Tam yra mokslinis pagrindas.

Tyrimai rodo, kad GRYNAS ORAS ir SAULĖS ŠVIESA:

✔️ Naikina kenksmingus mikrobus, padėdami išvalyti orą. Daugelis žinomų bakterijų sunaikinamos per 2 valandas, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Oro dezinfekavimas vyksta esant gerai ventiliacijai. Būtent todėl anksčiau ligoninėse buvo aukštos lubos ir didžiuliai langai. Atradus antibiotikus, senos žinios ir patirtis buvo pamiršti, tačiau, labai gaila, kenksmingos bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams.

✔️ Inaktyvuoja (daro neveiklų) gripo virusą. Saulės šviesa naikina bakterijas, sukeliančias plaučių uždegimą ir kitas infekcijas. Pirmojo pasaulinio karo metu karo chirurgai užkrėstoms žaizdoms gydyti naudojo saulės šviesą. Jie žinojo, kad tai puiki dezinfekavimo priemonė.

✔️ Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą. Žemas vitamino D kiekis sukelia kvėpavimo takų infekcijas ir gali padidinti imlumą gripui. Šis vitaminas taip pat dalyvauja kalcio apykaitoje ir kaulų formavime. Norėdami pakankamai gauti vitamino D, šviesiaodžiai žmonės, gyvenantys vidutinio klimato sąlygomis, saulėtomis dienomis turi pabūti saulėje 15 minučių. Tamsiaodžiai, norėdami gauti tą patį vitamino D kiekį, saulėje turėtų būti šiek tiek ilgiau.

▫️Be to mokslininkai kalba ir apie kitas saulės spindulių GYDOMĄSIAS savybes:

✔️ Jie padidina bendrą limfocitų kiekį, o tai žymiai sustiprina imuninės gynybos mechanizmą; normalizuoja kraujospūdį ir sumažina cholesterolio kiekį kraujo plazmoje.

✔️ Sumažina cukraus kiekį kraujyje, kas, tikriausiai, susiję su kasos beta ląstelių stimuliacija ir efektyvesne insulino gamyba, o taip pat su fermento stimuliacija, kuris padeda kepenims pašalinti iš kraujo gliukozę ir laikyti atsargoje glikogeno pavidalu.

✔️ Gerina nuotaiką, tikriausiai dėl padidėjusios endorfinų gamybos. Šviesa daugumai žmonių sukelia vidinio komforto ir nervų-raumenų atsipalaidavimo būseną.

✔️ Gerina hormonų gamybą. Pavyzdžiui, melatoninas gaminamas vienoje mažiausių organizme, kankorėžinėje liaukoje, esančioje smegenyse. Jis atsakingas už normalų miegą. Saulės šviesa blokuoja melatonino gamybą, kuri pradeda didėti tik sutemus. Priešingas poveikis pasireiškia kito hormono, kortizolio, atveju. Natūralus kortizolio lygis žmogaus organizme didžiausias ankstyvą rytą, o jo kritimas prasideda arčiau nakties, kas sukelia žmogui mieguistumą.

✔️ Skatina kalorijų deginimą ir mažina viršsvorį. Saulės šviesai veikiant skydliaukę, padidėja tiroksino gamyba, o tai pagerina medžiagų apykaitos procesų eigą organizme.

✔️ Reguliuoja savalaikį paauglių lytinį brendimą, stimuliuodama hipofizę ir lytines liaukas.

✔️ Apsaugo nuo naujagimių geltos. Neišnešiotų naujagimių gelta tampa tikra bėda. Saulės šviesa (arba kvarcinė lempa) mažina gelta sergančiųjų naujagimių bilirubino kiekį kraujyje palengvindama jo pašalinimą per inkstus.

Priešakyje dar beveik visa vasara. Maksimaliai išnaudokite visas saulės ir gryno oro teikiamas naudas, tačiau būkite išmintingi, venkite saulės nudegimų ir kitų kenksmingų pasekmių odai ir akims.

Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/virusy-i-lechenie-solntcem/

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM