Sveikos gyvensenos tinklalapis
Braškių šviežių / šaldytų (ar kitų uogų) – 1 stikl.
Sulčių – 1 stikl.
Vandens – 1 stikl.
Banano – ½ – 1 vnt.
Medaus ar cukraus – pagal skonį
Viską išplakti kokteilinėje – smulkintuve. Patiekti atvėsintą.
Viso apie 1000 ml – 4 porcijos gėrimo.
Braškių padažas: iš braškių ir geltonųjų razinų galima išplakti skanų padažą desertams, košei, visiškai be cukraus.
Šiandien galima rasti labai daug informacijos apie tai, kas kenkia mūsų sveikatai ir kas padeda ją išsaugoti. Kaip atsirinkti iš tos gausybės 
tai, kas tikra, kas tinka man? Nelengva užduotis, nes vienaip ar kitaip turime patikėti kuriuo nors autoriumi.
Ar gali šiandieninė medicina mums duoti gerų patarimų?
Šiandien yra tikrai daug medicininių tyrimų, kurie ne tik atskleidžia ligų priežastis, bet ir padeda suprasti, kaip išvengti tų ligų. Tačiau reikia pastebėti vieną svarbų dalyką. Visumoje mūsų medicina nėra orientuota į profilaktiką. Nors ir kaip atskiri medikai norėtų, tačiau visumoje medicina yra priklausoma nuo tų, kurie ją finansuoja. Tai nėra kažkokia išimtis mūsų vartotojiškoje visuomenėje. Kiekvienas iš mūsų, turėdamas galimybę pelnyti didelius pinigus, neišvengiamai bus gundomas daryti įtaką tiems, nuo kurių sprendimų priklauso mūsų pelno augimas arba mažėjimas. Tokiu atveju sąžinė, nuolat primenanti apie žalą visuomenei, jos sveikatai, dažnai pasitraukia į antrą planą. Čia visada surasim sau pasiteisinimų. Juo labiau, kad ir pati visuomenė labiau rūpinasi ne savo sveikata, bet daugiau materialine gerove. Juk retas iš mūsų domisi, ar produktai parduotuvių lentynose ekologiški, ar jie pilnaverčiai. Dažniausiai mus domina tik skonis ir kaina, na gal dar išvaizda…
Nieko neturiu prieš mediciną, netgi priešingai – norėčiau ją apginti. Kaip vieną iš kriterijų, kaip rinktis informaciją apie sveikatą, siūlyčiau šaltinius, kurie naudojasi medicinos mokslo tyrimais, ir labai atsargiai naudotis tokia informacija, kuri siūlo visiškai nepasitikėti specialistais, gąsdina sąmokslu.
Medicinos padėtis tikrai nepavydėtina. Iš vienos pusės gydytojų paruošimas numato ligų diagnozavimą ir jų gydymą. Čia tikrai daug pasiekta. Negalima jiems reikšti pretenzijų dėl to, kad ligų daugėja. Jie, kaip geri mechanikai, gali nustatyti gedimą ir suremontuoti mus, tačiau neatsako už mūsų beatodairišką savo kūnų eksploataciją. Gal sulyginimas perdaug supaprastintas, tačiau, tikiuosi, padės suprasti kokie kartais nepagrįsti būna mūsų kaltinimai medikams.
Iš kitos pusės medicina yra spaudžiama farmacijos pramonės ir maisto pramonės, kurios tikrai nesuinteresuotos ką nors keisti ir turi didžiulę įtaką visuomenės nuomonės formavimui. Juk bet kokie tyrimai turi turėti finansavimą, ir jų rezultatas turi atsipirkti. Pavyzdžiui, jeigu tyrimas nustatė, kad avietėse esančios medžiagos stabdo vėžio vystymąsi, ar bus tokie tyrimai tęsiami arba plačiai skelbiami visuomenėje? Juk aviečių neužpatentuosi, nes jos visiems prieinamos ir ne žmogaus sukurtos. Čia, kaip rašė apaštalas Paulius savo laiške Timotiejui: „ Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.“ ( I Tim. 6 : 10)
Todėl taip jau atsitiko, kad mūsų laikais didžioji visuomenės dalis daug geriau žino, kokie vaistai padeda nuo įvairių negalavimų, nei, pavyzdžiui, kaip maitintis, kad tų negalavimų nebūtų.
Kaip ir minėjau pradžioje, informacijos apie tai, kaip nesusirgti, tarsi ir netrūksta, tačiau dauguma tų, kurie ima rimčiau domėtis, atranda, kad informacija yra labai prieštaringa.
Dažnai tenka girdėti nuomonę, kad viskuo kalta chemijos pramonė (mėgstam mes ieškoti kaltų). Tikrai, ji padarė didžiulę įtaką šiandieniniam pasauliui, pakeitė mūsų gyvenimą, buitį, ir nesakykit, kad nesinaudojate jos paslaugomis. Šiandien to neišvengsim. Tai jau veikia ir vargiai ar įmanoma tai pakeisti. Nuo 1930 metų chemijos pramonės pajėgumai išaugo daugiau kaip 200 kartų, jos gaminamų ir patenkančių į aplinką medžiagų asortimentas skaičiuojamas šimtais tūkstančių. Jų pavojingumas nėra pilnai ištirtas, tačiau iš tų, kurios ištirtos (apie 1000), 95 % yra kancerogeniškos, t.y. sukelia vėžį. Kad ir kokių priemonių žmonija dabar imtųsi, norėdama tai sustabdyti, rezultatai, geriausiu atveju, bus tik po šimtmečių, nes visi vandenynai jau užteršti. Ištyrus baltųjų meškų, kurios gyvena toli nuo civilizacijos, organizmą paaiškėjo, kad jis užterštas įvairiais toksinais iki tokio lygio, kad joms gręsia išnykimas dėl nevaisingumo ir nusilpusio imuniteto. Dar taip pat yra užterštas tik žmogaus organizmas. Kodėl tokia, atrodo, paradoksali situacija. Pasirodo, kad baltoji meška yra mitybos grandinės viršūnėje. Ji minta ruonių ir stambių žuvų mėsa, kurie minta smulkesne žuvimi, kuri minta dar smulkesne ar vėžiagyviais, planktonu. Nuodingos chemijos pramonės (ir ne tik jos) atliekos, toksinai, kurie nesuyra, galų gale patenka į upes, vandens telkinius, jūras, kur patenka į dumblių, vėžiagyvių, po to į žuvų, jūros gyvūnų organizmą. Kiekviename iš tų organizmų jie kaupiasi, todėl juos valgantis gauna iškarto, sukauptą per ilgą laiką, didelę dozę toksinų. Yra paskaičiuota, kad toksinų, esančių vandenyje koncentracija, keliaujant mitybos grandine iki plėšriųjų žuvų gali išaugti iki milijono kartų. Taip civilizacija „pričiumpa“ baltąsias meškas, kurios gyvena labai toli nuo jos.
Kaip ir minėjau, mes negalime dabar pakeisti mus supančios aplinkos. Tačiau nesame visiškai bejėgiai. Jau vien iš paminėto tyrimo galima padaryti išvadą, kad mūsų valioje pasirinkti ką valgysim. Jeigu mūsų maistas bus augalai (net ir užteršti) juose toksinų koncentracija bus mažesnė šimtus, o kartais net tūkstančius kartų nei mėsoje tų gyvūnų, kurie maitinasi tais augalais. Tuo pačiu norėčiau perspėti tuos, kurie tikisi mėsą pakeitę žuvimi, apsisaugoti nuo įvairių ligų. Tai tiesa, kad žuvis turi labai svarbių mūsų organizmui riebiųjų rūgščių, pilnaverčių baltymų, mikroelementų. Tačiau toksinai labiausiai linkę kauptis riebaliniuose audiniuose, o būtent riebios žuvys (lašišinės) yra labiausiai vertinamos. Žuvies pasirinkimas maistui turėtų būti vertinamas pagal tai, iš kokio vandens telkinio ji pagauta, plėšri ar žolėdė ji yra ir koks jos amžius. Prioritetas turėtų būti teikiamas toms, kurios užaugo vandens telkinyje, į kurį nenuteka pramoninės ar buitinės nuotekos, tai turėtų būti negrobuonis ir kuo mažesnė (jaunesnė). Paprastas pavyzdys: ichtiologai yra paskaičiavę, kad lydeka iki 4 – 5 kg svorio, kad priaugtų 1 kilogramą svorio, turi suvalgyti apie 10 kg žuvų. Kai jos svoris viršija 5 kg, kad priaugtų 1 kg svorio, ji turi suryti nuo 50 iki 100 kg žuvies. Tai reiškia, kad ji ir toksinų sukaups jau 5 – 10 kartų daugiau kiekvienam savo kūno svorio kilogramui.
Daug kas gali pasakyti, kad nėra skirtumo ką valgysi, juk viskas užteršta. Tačiau, kaip ir minėjau, labai skiriasi teršalų koncentracija. Be to augalai turi medžiagų, kurios neutralizuoja toksinų poveikį. Todėl valgydami vaisius, daržoves, grūdinius, ankštinius, kad ir neekologiškai užaugintus, mes gauname daug fitochemikalų, kurie apsaugo mus nuo toksinų poveikio.
Šiandien labai populiarios įvairios sąmokslo teorijos. Jose visada nurodoma žmonių grupė, kuri suinteresuota išnaikinti didžiąją dalį žmonijos. Tai vis tas mūsų noras surasti visų mūsų bėdų kaltininką. Nesiginčysiu, galbūt ir yra tokių grupių. Tačiau tie dalykai, kurie labiausiai mums kenkia, priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo. Tikrasis kaltininkas kiekvieną rytą žvelgia į mus iš veidrodžio. Nebūkime to sąmokslo prieš žmoniją dalimi. Keiskim savo gyvenimo įpročius ir „sąmokslininkai“ turės eiti išmaldos prašyti. Pats didžiausias sąmokslas vyksta mūsų galvose – mūsų norų, žalingų įpročių, mūsų godumo sąmokslas prieš sveiką protą.
Autorius: Vytautas Kulšė pagal David Servan – Schreiber, MD, PhD, „Anti Cancer“
Puikus kalio ir vitamino B6, taip pat folio rūgšties bei skaidulų (ląstelienos) šaltinis. 
Sveiki, sotūs ir skanūs.
Viename banane yra apie 96 kcal.
Nuovargis – viena svarbiausių žmonijos problemų. Šiandien ne tik pagyvenę žmonės skundžiasi 
nemiga, bet ir 17 – 30 metų amžiaus. Atliekant 3000 savanorių stebėjimą, buvo tiriami tokie miego sutrikimai, kaip sunkus užmigimas, dažnas prasibudimas, mieguistumas dienos metu, košmarai, per daug ankstyvas atsibudimas ir miegas, nesuteikiantis poilsio.
Pasirodė, kad tik 36% savanorių neturėjo šių sutrikimų. Nemiga ir su ja susiję nemalonumai pasitaiko netgi ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad 12% 4 – 5 metų amžiaus vaikų turi užmigimo problemą. Visame pasaulyje milijonai žmonių klausia: „Kodėl jaučiuosi taip nuvargęs, kaip atsikratyti šio nuovargio, ką galiu padaryti, kad mano miegas būtų pilnavertis?“
1993 metais laikraščiuose pasirodė straipsniai apie Masačusetso valstijos Technologijų Instituto tyrimo rezultatus. Mokslininkai nustatė, kad nedidelės dozės medžiagos, vadinamos melatoninu, pagerina miegą. Tai labai išpopuliarino melatoniną kaip maisto papildą ir jo paklausa augo iki 1994 metų, kada tapo žinomi nauji faktai.
Kas tai per medžiaga melatoninas? Tai nėra svetima mūsų organizmui medžiaga, o hormonas, kurį gamina mūsų smegenų liaukos. Jis neutralizuoja neigiamą laisvųjų radikalų, kai kurių kancerogenų, herbicidų ir radionuklidų poveikį. Melatoninas – geriausias iš visų žinomų antioksidantų.
Jis daug geresnis nei gerai žinomas vitaminas E, kuris neutralizuoja peroksido radikalus, kurie skatina piktybinių auglių atsiradimą. Šis hormonas padeda organizmui susidoroti ir su jau atsiradusiu piktybiniu augliu. Tyrimai parodė, kad melatoninas gali sulėtinti pieno liaukų vėžinių ląstelių augimą. Šiandien jau pripažįstama, kad melatoninas silpnina kasdieninį susidėvėjimą nuo perkrovų, kurias patiria mūsų organizmas.
Šis hormonas gali ne tik gydyti, bet ir pristabdyti tuos pasikeitimus, kuriuos mes paprastai vadiname senėjimu. Melatoninas padeda valdyti stresą. Šveicarų mokslininko Georgeso Maestroni ir jo kolegų tyrimai parodė, kad melatoninas padeda atsistatyti imuninei sistemai, kai ši yra nusilpusi nuo streso. Jis gali pakelti nuotaiką efektyviau nei populiarūs depresijos atveju naudojami preparatai.
Jis gali taip pat sumažinti cholesterolio lygį kraujyje. Tyrimai, kuriuos pravedė Honkongo mokslininkai parodė, kad melatoninas stimuliuoja natūralius cholesterolio transformavimo į tulžies rūgštis mechanizmus. Vokiečių mokslininkų tyrimų duomenimis, melatoninas sumažina cholesterolio gamybos lygį beveik 40%.
Melatoninas taip pat skatina kraujospūdžio mažėjimą ir pulso retėjimą, nes turi savybę stabdyti susijaudinimo procesus. Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo gydytojas Reuven Sandik pravedė tyrimus susijusius su melatonino įtaka stabdant osteoporozę. Pasirodė, kad melatoninas dalyvauja kalcio apykaitos procese ir mažina kalcio „priešininko“ – hormono kortizolio lygį. Melatoninas taip pat veikia cheminių medžiagų, vadinamų prostaglandinais (PGs), grupę. Vienas iš specifinių prostaglandinų PGE2 skatina osteoporozės vystymąsi. Melatoninas blokuoja jo sintezę, tuo pačiu sumažina jo kiekį iki saugaus, napavojingo kaulams lygio. Atrodytų, kad šios nuostabios savybės turėtų užtikrinti šiam maisto papildui platų tarptautinį pripažinimą.
Tačiau Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje laisvas melatonino platinimas – uždraustas, o gydytojai išrašo jį tik ypatingais atvejais. JAV į melatoniną žiūri taip pat labai atsargiai. 1994 m. JAV Kongreso patvirtintu aktu melatoninas nėra laikomas efektyviu ir saugiu maisto papildu, nes gamintojai negali užtikrinti jo grynumą ir nustatyti tikslų kiekį gaminyje. Ištyrus melatoniną, kuris gaunamas iš mulų epifizės liaukų, 4 iš 6 gaminių neatitiko standartų.
JAV melatoninas yra pripažintas kaip maistinis priedas, tačiau įstatymas draudžia ant įpakavimo įvardinti jį kaip efektyvų ir saugų. Pavojus yra ir tame, kad labai sunku nustatyti reikalingą kiekį kiekvienam amžiui, o perdozavimas yra labai pavojingas. Per didelis melatonino kiekis gręsia nevaisingumu. Tačiau gera žinia mums yra ta, kad mūsų organizmas pats gali gaminti pakankamai melatonino. Jei norime padidinti jo kiekį, turime suprasti kaip mūsų organizmas jį gamina ir galėsime sudaryti sąlygas didesnei šio gyvybiškai svarbaus hormono gamybai.
Melatoninas gaminamas epifizės liaukoje – mažame organe, kuris pasislėpęs giliai tarp didžiųjų 
smegenų pusrutulių. Ši liauka yra kukurūzo grūdo dydžio ir turi mažyčio kankorėžio formą, todėl ir vadinama „kankorėžinė liauka“. Epifizė – tai ne tik melatonino fabrikas, bet ir epifalamino – baltymo, kuris didina mokymosi sugebėjimus ir lėtina senėjimą, serotonino – hormono, kuris mažina skausmą, gerina nuotaiką, ir arginino vazotocino baltymo, gerinančio gilų miegą.
Taip atrodytų supaprastintas melatonino gamybos procesas: epifizė paima iš kraujo amino rūgštį triptofaną, triptofanas perdirbamas į serotoniną, serotoninas perdirbamas į melatoniną. Melatoninas nėra sandėliuojamas organizme, todėl labai svarbu, kad jo gamyba vyktų kasdien. Senstant melatonino gamybos lygis mažėja, tačiau mūsų organizmas turi galimybę sulėtinti šį mažėjimą. Melatonino susidarymo procesas yra valdomas paros ciklo dienos ir nakties pasikeitimais.
Naktį melatonino gamyba padidėja 5 – 10 kartų. Didžiausias kiekis pagaminamas tarp antros ir trečios valandos naktį. Tačiau gamybos tempo didėjimas prasideda nuo 22 iki 24 val., todėl labai svarbu, norint padidinti melatonino gamybą, anksčiau gultis miegoti. (“Iki vidurnakčio miegas žymiai kokybiškesnis. Dvi gero miego valandos iki vidurnakčio yra žymiai geriau, nei keturios po vidurnakčio.” Ellen G.White) Kartais labai sudėtinga anksti atsigulus užmigti.
Neužmirškite vakarinės maldos, kaip nuo seno darydavo pamaldūs žmonės, kad eidami miegoti jaustumėte ramybę širdyje ir mylinčio Dievo apsaugą. „Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus“ (Patarlių 3:24).
Tamsa yra dar viena svarbi melatonino gamybos sąlyga. Pasistenkite, kad miegamajame būtų kiek įmanoma tamsiau. Prieš gaminant melatoniną, epifizė pasigamina serotoniną. Šis hormonas gaminamas dienos metu, todėl dar vienas svarbus sėkmingos melatonino gamybos faktorius yra pakankamas dienos šviesos kiekis.
1988 m. suomių mokslininkai pastebėjo, kad jeigu organizmas gauna pakankamai natūralios šviesos dienos metu, tai pagerina melatonino gamybą naktį. Dirbtinis apšvietimas dienos metu neduoda tokio teigiamo poveikio, nes jo intensyvumas gerokai žemesnis nei natūralus apšvietimas.
Kiti didinantys melatonino lygį faktoriai
• Tyrimai parodė, kad fiziniai pratimai gali padidinti melatonino lygį. Pavyzdžiui, vienas iš tyrimų parodė, kad 1 val. mankštos su treniruokliu padidino melatonino lygį 2 – 3 kartus.
• Melatonino yra ir daugelyje maisto produktų. Štai daugiausiai turintys melatonino produktai (pikogramais 1 g produkto): avižos – 1796, kukurūzai – 1366, ryžiai- 1006, razinos – 583, pomidorai – 500, bananai – 460, miežiai – 368.
• Labai naudingas ir maistas, turintis daug triptofano, kurio reikia melatonino gamybai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad didelis L-Triptofano kiekis gali padidinti melatonino kiekį kraujyje 4 kartus. Įdomu, kad gyvūnai, kurie neturėjo epifizės liaukos, turėjo pakankamai melatonino. Tai rodo, kad žarnynas sugeba gaminti melatoniną iš maiste esančio triptofano. Produktai, kuriuose yra daugiausia triptofano (mg / 100 g): sojos sūris tofu – 747, moliūgų sėklos – 578, grūdų glitimas – 510, migdolai – 322, graikiški riešutai – 290.
• Vitaminas B6 gali padidinti melatonino lygį. Jis būtinas triptofano perdirbimo į serotoniną procesui. Maisto produktai, turintys daug vitamino B6 (mg / 100 g): saldžioji paprika – 2,22, abrikosai – 0,94, saulėgrąžos – 0,81, sezamas – 0,79, bananai – 0,58, graikiški riešutai – 0,56, lęšiai – 0,54, pupelės – 0,51.
• Galutiniam melatonino gamybos žingsniui reikalingi enzimai, vadinami NAT. Pagrindinė sąlyga, padedanti gamintis NAT enzimams – nuosaikumas valgant: spartietiška mityba (vegetariška ir saikinga).
• Trumpas pasninkas (ne daugiau kaip 1 diena) padidina melatonino kiekį žarnyne.
Šaltinis: Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“ 2008 07
Siūlome išbandyti iš saulėgrąžų pasigaminti grietinę. Apie saulėgrąžų maistingąsias savybes galite paskaityti čia.
Vandens – 3/4 stikl. 
Saulėgrąžų – 2/3 stikl.
Citrinos sulčių – 3 v.š.
Druskos – ½ a.š.
Visus produktus labai gerai išplakti smulkintuve. Jei per tiršta, įpilkite dar šiek tiek vandens.
Tinka įvairioms sriuboms, salotoms ir kt.
Vietoj įprastos sviestu pateptos duonos riekės, pabandykite ant duonos patepti aliejaus – pirmo šalto spaudimo linų sėmenų, ar alyvuogių Extra Virgin, ar kokio kito – ir užberti smulkinto česnako ( dar galima šiek tiek druskos). Arba susmulkintą česnaką sumaišyti su sutrintu avokado vaisiumi, šiek tiek pasūdyti – šią užtepėlę tepti ant duonos – aliejaus nebereikės, nes avokadas turi pakankamai riebalų ir labai daug naudingų medžiagų.
Tokios duonos riekelės jus sustiprins, ypač dabar – žiemą, kai daug žmonių serga.
Nuolat vartojant svogūnus ir česnakus, rizika susirgti skrandžio ir storosios žarnos vėžiu sumažėja 50-60%.
