8 sveikatos principai geram gyvenimui:
8 geros sveikatos principai
1. Gera mityba
Smegenys nuodoja iki 20% gautų kalorijų. Kuo mes maitinamės, stipriai įtakoja mūsų nuotaiką, energijos lygį, atmintį ir proto sugebėjimus. Valgis svarbus tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad mityba gali apsaugoti nuo 50–70% vėžio atvejų. Žmonės, valgantys mažiau daržovių ir vaisių, dvigubai dažniau miršta nuo vežio. Ypač vertinga yra kopūstinių šeima. Svarbu valgyti nerafinuotus grūdus, ankštinius ir riešutus (ypač migdolus). Stenkitės mažiau vartoti saldumynus, batonus, keptą arba rūkytą maistą. Sumaltos sėmenų sėklos yra nuostabus omega 3 šaltinis. Omega 3 padeda apsaugoti nuo depresijos, gerina smegenų veiklą, mažina sąnarių skausmą bei gerina širdies veiklą.
2. Mankšta
Geriausi vaistai nuo daugelio ligų! Mankšta stiprina širdį, normalizuoja kraujo spaudimą, didina deguonies kiekį smegenyse, apsaugo nuo stuburo skausmo ir osteoporozės, gerina atmintį. Reguliariai sportuojantys turi didesnį hemoglobino kiekį, švaresnes kraujagysles ir stipresnius kaulus. Geriausiai mankštintis 4-5 kart savaitėje po 40 minučių. Pulsas mankštos metu turėtų būti 60 – 80% maksimalaus (220 minus amžius). Reikalinga aerobinė ir jėgos mankšta. Niekada nėra per vėlu auginti raumenis!
3. Grynas oras
Vienas medis gamina apie 120 kg deguonies per metus. Augalų lapai sugeba išvalyti nešvarumus ir kenksmingas medžiagas iš oro. Gamtoje kūnas atsigauna tiek fiziškai, tiek emociškai. Gilus kvėpavimas gerina smegenų veiklą ir didina deguonies kiekį visose kūno ląstelėse. Svarbu kasdien vėdinti kambarius, ypač žiemą. Vertingiausias miegas ventiliuojamame miegamajame.
Tabako dūmuose rasta per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 kenksmingi sveikatai. Lietuvoje rūkymas sąlygoja 20% bendro Lietuvos mirtingumo. Mokslininkų skaičiavimais, kiekviena cigaretė trumpina gyvenimą 11 minučių! Rūkant 10-19 cigarečių per dieną, mirtingumo rizika didėja70%. Apie 70% visų reguliariai rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti.
4. Poilsis ir miegas
Suaugusiems raikalingos apie 7-8 val. miego per parą. Jeigu miegame nepakankamai, mūsų smegenys nefunkcionuoja optimaliai, reakcijos laikas yra padidintas, atmintis pablogės, emocijos sunkiau kontroliuojamos, kūno temperatūra mažesnė, imuninė sistema silpna. Miegant smegenys turi galimybę konfigūruoti tai ką mes išmokome per dieną, tai reiškia, kad atmintis ir sugebėjimai pagerėja miegant. Svarbu turėti pastovų laiką miegoti ir keltis.
Žmogui reikalingas ir poilsis. Dauguma šiandienai būdingų ligų yra susijusios su stresu. Nuolatinis skubėjimas, protinis nuovargis ir įtampa sekina kūną, silpnina imuninę sistemą ir dažnai atima gyvenimo džiaugsmą. Būtina skirti laiko ramybei ir poilsiui. Žmonės, kurie skiria dieną per savaitę poilsiui, nuveikia per savaitę daugiau, nes smegenys žvalesni, nuotaika geresnė ir sveikata stipresnė.
5. Savikontrolė
Tam, kad būtume sveiki ir lamingi, labai svarbu, kad mūsų sprendimai būtų blaivūs, logiški, o ne impulsyvūs, padiktuoti emocijų. Reikia stiprinti smegenų kaktinę skiltį tam, kad mes valdytume savo norus ir netaptume mūsų emocijų ir kūniškų geismų vergais. Vienas iš labiausiai intelektą griaunančių įpročių yra alkoholio vartojimas. Statistika rodo, kad 40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Specialistai apskaičiavo, kad kasmet vienas lietuvis išgeria maždaug 20 litrų gryno alkoholio. Tokio girtuoklystės masto Lietuvos istorijoje dar nebuvo užfiksuota. Alkoholis sumažina kraujo kiekį smegenyse ir keičia smegenų elektrinius impulsus. Pirmiausiai įtakojama ta smegenų dalis, kuri atsako už savikontrolę ir sprendimų priėmimą. Pasekmės būna baisios. Statistikos paskaičiuota, kad net 45% visų nusikaltimų padaro išgėrę.
6. Santykiai su Dievu
Per paskutinius 10 metų buvo padaryta apie 1500 mokslinių tyrimų apie dvasingumą bei tikejimo įtaką fizinei sveikatai. Manoma, kad iki 90% ligų įtakoja žmogaus tikėjimas. Statistika rodo, kad žmonės, kurie laiko savo tikėjimą svarbiu, turi mažiau širdies/kraujagyslių ligų, žemesnį kraujospūdį, mažiau insultų, rečiau serga depresija ir greičiau pasveiksta jei serga. Ypač šiandieniniame pasaulyje mums reikia vilties dėl ateities, ramybės širdyje ir gyvenimo tikslo, kuriuos tik Dievas gali duoti. Svarbu kasdien paskirti bent keletą minučių – susitikti su savo Kūrėju.
7. Saulės šviesa
Nors per daug degintis saulėje tikrai rizikinga, saikingas saulės šviesos kiekis yra būtinas gerai sveikatai. Saulė, patekusi ant odos, iš cholesterolio pagamina vitaminą D . Tyrimai rodo, kad vitaminas D sugeba kovoti prieš vėžį, apsaugoti nuo išsėtinės sklerozės, stiprinti imuninę sistemą, sumažinti kraujo spaudimą, padidinti kalcio kiekį kauluose, mažinti depresiją. Žmonės, gaunantys mažiau saulės, turi didesnę riziką susirgti psichikos ligomis, vėžiu ir osteoporoze. Saulės šviesa per atvirą langą puikiai išvalo kambarį nuo pavojingų mikrobų. Patalynė, pakabinta saulėje, puikiai dezinfekuojama.
8. Vanduo
Jeigu vyras, sveriantis 72 kg, prarastų visą vandenį, jis svertų tiktai 29 kg! Naujagimis 74% iš vandens, o suaugęs apie 60%. Vanduo labai svarbus. Jei jo nepakanka, mes greičiau pavargstame, daugiau skauda sąnarius, esame irzlesni, dažniau skauda galvą ir didėja inkstų akmenligės rizika. Pakankamas vandens kiekis padeda plaučių ir bronchų gleivinei pašalinti mikrobus ir taip apsaugo nuo plaučių uždegimo ir net gripo. Troškulys atsiranda tiktai tada kai jau trūksta vandens. Tam kad kūnas funkcionuotų optimaliai reikėtų gerti daugiau nei trokštame. Kadangi mūsų smegenys 85% iš vandens jis svarbus ne tiktai fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Suaugusiems patartina gerti 6-8 stiklines vandens per dieną.
2 dalis – Linkėjimai nuo skranduko – skrandukui patinka praustis
Kviečiu pasiklausyti nuotaikingos, pažintinės laidelės vaikams, jų tėveliams ir ne tik…
Chroniškas prostatitas
Kaip jį nugalėti ? Chroniškas prostatitas – tai chroniškas prostatos uždegimas, kurio priežastis
dažniausiai yra infekcija. Į šlapimtakius dažniausiai bakterijos patenka iš išorės nuo odos paviršiaus, rečiau per lytinius santykius. Chroniškas prostatitas dažniausiai 30 – 50 metų vyrų problema. Tai yra dažniausiai sutinkamas prostatos susirgimas. Uždegimo požymiai tai: skausmas šlapinantis, apatinėje pilvo dalyje jaučiamas diskomfortas, padažnėjęs noras šlapintis, nedidelis kūno temperatūros padidėjimas, krečia šiurpas. Simptomai dažniausiai nėra ryškūs, tačiau ilgai užsitęsę.
Natūralios gydymo priemonės
Maisto racione padidinkite kiekį produktų, turinčių priešuždegiminį poveikį: burokėliai, morkos, salierai, petražolės, spanguolės (2 šaukštai šviežių sutrintų spanguolių į 1 stiklinę vandens). Taip pat gerai vartoti maltus linų sėmenis, po 1 – 2 šaukštus į dieną, ir 1 arbatinį šaukštelį ciberžolės per dieną, vartojant juos kartu su maistu.
Cinkas
Kaip skydliaukei reikalingas jodas, o kaulų smegenims – geležis, taip prostatai būtinas cinkas. Joje šio elemento daugiau nei visuose kituose mūsų kūno organuose. Daugelis pacientų, sergantys prostatitu pastebėjo, kad vartojant dideles dozes cinko, sveikatos būklė gerėja. Kasdien būtina suvartoti 10 – 14 mg cinko. Dauguma žmonių, kurių mityba subalansuota, gauna šio elemento pakankamą kiekį su tokiais produktais kaip: riešutai, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos, kviečių sėlenos, kviečių gemalai, alaus mielės, žirniai, lęšiai. Nereikėtų vartoti aštrių prieskonių, ketčupo, majonezo, gyvulinės kilmės riebalų, nes šie produktai didina uždegimą.
Fitoterapija
Vartokite nuovirą iš žolių rinkinio: 1 šaukštas kukurūzo purkų, paprastojo saldymedžio šaknies 2 arb.šaukšteliai, 1 šaukštas dirvinio asiūklio žolės trims stiklinėms vandens. Vartoti po vieną mėnesį kelis kartus metų bėgyje. Vartoti reikėtų 3 kartus per dieną pusvalandis iki valgio.
Hidroterapija
Pasirinktinai galite naudoti vieną iš šių procedūrų, priklausomai nuo jūsų savijautos. Procedūras darykite kartą per dieną arba 2 – 3 kartus, jeigu yra ligos paūmėjimas. Hidroterapijos kursą pakartokite kelis kartus per metus.
1. Sėdima kontrastinė vonelė, karšta (38 – 42 °C temp. – 3 min.) ir šalta (15 – 20 °C – 30 sek.), pakartoti 5 kartus per vieną procedūrą. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
2. Karšta sėdima vonelė. Žmogus atsisėda į dubenį su karštu (40 – 42 °C temp. – 10 min.). Tuo pačiu metu kojas pamerkia į kitą dubenį su tokios pat temperatūros vandeniu. Procedūra pabaikit šaltu dušu, kuris trunka 20 sekundžių. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
3. Karšta kojų vonelė (40 – 42 °C temp.) 20 – 30 min. Vienas kursas – 10 – 15 procedūrų.
Kiti patarimai
Venkite peršalimo, nesėskite ant šaltų paviršių, į nepašildytą automobilį be pašiltinimo ant sėdynės. Atšąlus kūno sričiai, kur yra prostata, susiaurėja kraujagyslės, tuo pačiu pablogėja kraujo apytaka. Todėl toje vietoje susilpnėja imuninės sistemos efektyvumas. Tai palankios sąlygos uždegimui išsivystyti. Išgerkite ne mažiau kaip 2 litrus vandens per parą. Kasdien (jeigu įmanoma keliskart per dieną) darykite pratimus, kurie padeda sugrįžti veniniam kraujui iš mažojo dubens organų: atsigulkite ant nugaros, po užpakaliu pakiškite pagalvėlę, kad dubuo būtų aukščiau pečių, ir kojomis „minkite dviračio pedalus“.
Jeigu laikysitės šių rekomendacijų jūs pajusite žymų savijautos pagerėjimą. Linkime jums sveikatos.
Šaltinis: Sanatorijos „Наш Дом“ gydytojų kolektyvas (Ukraina), Laikraštis „Ваши ключи к здоровью“, 2011 01
Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai” Nr. 10
Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai”. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.
Laikraštuke „Ar žinai” Nr.10 rasite:
- Kas gi kaltas dėl mūsų sveikatos problemų;
- Karšta vonelė kojoms – paprasta ir efektyvu, ypač gydant galvos skausmą;
- Apie ryškias, saldžias ir labai naudingas morkas;
- Itališkos „Minestrone” sriubos receptą.
Ar žinai 8, 2011 (10)– parsisiųsti
Karštas ir šaltas dušas
Jei net gerai išsimiegojus jums reikia ko nors, kas žadintų budrumą, nesigriebkite kavos ar kurio 
nors kito stimuliuojančio preparato. lšmėginkite pakaitinį karštą ir šaltą dušą. Aš nežinau nieko, kas atgaivintų labiau. Priešingai nei stimuliuojantys vaistai, šis būdas neskolina energijos iš ateities ir jūs nepatiriate energijos nuosmukio, kuris ištinka vaistams nustojus veikti.
1. Pradėkite nuo šilto dušo ir didinkite temperatūrą iki tokio karščio, kurį nesunkiai pakeliate.
2. Greitai persukite ventilį į šaltą ir išbūkite po juo 15-30 sekundžių arba kol pradės darytis „žąsies oda“.
3. Pakaitomis ilginkite šalto dušo laiką ir žeminkite vandens temperatūrą, kol galėsite iškęsti visiškai šaltą dušą (juo platesnis svyravimas tarp karšto ir šalto vandens, juo didesnis bus stimuliuojantis šios procedūros poveikis).
Pagreitindamas širdies darbą ir padidindamas jos išstumiamą kraujo kiekį, karštas ir šaltas dušas stimuliuoja bendrą kraujo apytaką. Jis pagerina kvėpavimą, padidindamas kvėpavimo gylį ir jo dažnumą. Be to, įrodyta, kad jis padidina baltųjų kraujo ląstelių kiekį apytakoje, taip pagerindamas imuninės sistemos veiklą. Jūs būsite atsparesnis peršalimams ir kitokioms infekcijoms.
Įspėjimas: Šis gydymas neturėtų būti naudojamas sergant kai kuriomis širdies ligomis, labai aukštu kraujo spaudimu arba esant nepakankamumui. Pasitarkite su gydytoju.
Šaltinis: Vernonas V. Fosteris „Naujo gyvenimo pradžia“ 115 psl.
