Braškės

Braškės – puikus vitamino C šaltinis, turi folio rūgšties ir kalio. Nekaloringos, turi daug ląstelienos. Aprūpina organizmą nuo vėžio saugančiais bioflavonoidais.

• Braškės – skanios, nekaloringos (stiklinėje (≈ 150 g braškių) yra maždaug 62 kcal ) ir turi labai daug vitamino C. Toks pat puikus šio vitamino šaltinis kaip ir apelsinai. Stiklinėje uogų yra maždaug 100 mg vitamino C (daugiau negu 100 % rekomenduojamos paros normos).
• Braškėse gausu folio rūgšties – stiklinėje yra maždaug 36 mcg (apytikriai 18 % RPN); beveik 230 mg (11,5 % RPN) kalio, 0,6 mg (29 % RPN) mangano, 3 g ląstelienos ir nedidelis kiekis geležies.
• Braškių grūdeliai aprūpina organizmą netirpia ląsteliena, kuri saugo nuo vidurių užkietėjimo.
• Braškėse gausu pektinų ir kitos tirpios ląstelienos, mažinančios cholesterolio kiekį kraujyje.
• Turi bioflavonoidų, tarp jų ir raudonojo antocianino bei elago rūgšties – medžiagų, padedančių išvengti vėžinių susirgimų. Elago rūgštis virimo metu nesuyra, taigi net braškių pyragas ar džemas gali būti naudingi. Tačiau neužmirškite, kad šiuose produktuose yra labai daug cukraus.

Sveikos braškės gali būti saugomos šaldytuve keletą dienų (supjaustytos greitai praranda skonį ir vitaminą C). Laikykite braškes atskirai nuo kitų uogų ir vaisių, nes jos puikiai sugeria kvapus. Prieš valgydami galite nuvalyti braškes drėgnu skudurėliu. Tačiau, jei norite nuplauti, turėsite iš karto suvalgyti, kitaip jos supelės. Nenuskinkite žalios taurelės, nes ji neleidžia vandeniui įsiskverbti į uogą ir atskiesti jos skonį.

• Braškės turi alergenų ir natūralaus salicilato (į aspiriną panašios medžiagos), todėl kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją. Tačiau būtent dėl salicilato liaudies medicinoje braškės yra laikomos vaistu, galinčiu padėti nuo sąnarių, inkstų ir kepenų ligų.

Šaltinis: Reader´s Digest „Sveikos mitybos vadovas“, Alma littera 2008