KOPŪSTAI – padeda gydyti žaizdas (tęsinys – 2 dalis)
🥦 Kaip kopūstai gali būti pritaikyti MEDICINOJE?
👉🏻Šią daržovę reikėtų vartoti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos OPALIGĖS atveju. Stenfordo universitete atlikto tyrimo aprašyme paminėta, kad tie skrandžio opalige sergantys pacientai, kurie 4-5 kartus per dieną išgerdavo po stiklinę kopūstų SULČIŲ, pasveikdavo dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Praėjus kelioms dienos po to, kai jie pradėdavo gerti sultis, skrandis nustodavo skaudėti. Paskutiniai tyrimai parodė, kad kopūstų sultys tokios pat efektyvios jas geriant ir mažesniais kiekiais (nuo dviejų valgomųjų šaukštų iki pusės stiklinės vienam kartui).
👉🏻Visiems gerai žinomas kopūsto lapo gydomasis poveikis, kai jį uždedame ant ŽAIZDOS ar NUDEGIMO.
👉🏻Užtenka kelių valgomųjų šaukštų kopūsto sulčių 5-10 minučių prieš valgį, kad palengvintų ir kitus SKRANDŽIO susirgimus, o tokie funkcinės dispepsijos simptomai kaip sunkumas, raugėjimas, skrandžio SKAUSMAI iš viso išnyksta.
👉🏻Kaip jau buvo minėta, kopūstai turi lengvą VIDURIUS laisvinantį poveikį, kuris labai naudingas vidurių užkietėjimo, divertikuliozės atvejais. Tai ląstelienos, kuri padeda reguliuoti mūsų žarnyno veiklą, poveikis.
👉🏻Žarnyno INFEKCIJOS atveju kopūstuose esantys sieros junginiai veikia kaip antibiotikai, normalizuodami žarnyno mikroflorą. Šviežiai išspaustas sultis (išgerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną) galima naudoti kolito, žarnyno bakterinio disbalanso gydymui.
👉🏻Vartojant kopūstų sultis tuščiu skrandžiu, galima išgyvendinti iš žarnyno PARAZITUS. Tam reikia kas rytą, penkias dienas iš eilės, nevalgius gerti po pusę stiklinės kopūstų sulčių.
👉🏻Dėl to, kad kopūstuose daug kalio ir mažai natrio, kuris turi savybę sulaikyti organizme vandenį, tuo pačiu didinant kraujo apimtį organizme ir keliant jo spaudimą, ši daržovė ypač tinka tiems, kurie serga HIPERTENZIJA, vainikinių ARTERIJŲ susirgimais, ATEROSKLEROZE. Kopūstuose esantys antioksidantai padeda atsistatyti arterijų sienelėms.
👉🏻Dėl mažo kaloringumo (20-43 kcal/100 g) ir didelio vitaminų, mikroelementų kiekio kopūstai labai tinka turintiems VIRŠSVORĮ. Dėl tų pačių savybių ir mažo angliavandenių kiekio jis labai gerai toleruojamas DIABETIKŲ.
👉🏻Tiems, kurie serga OSTEOPOROZE, t. y. praranda kalcį iš kaulų, kopūstai ypač naudingi nes turi, kad ir ne daug, bet labai gerai įsisavinamo kalcio ir daug ląstelienos, kuri svarbi paverčiant kalcį tinkamu patekti į kaulus.
👉🏻Vitamino C kiekiu (32 mg/100 g) kopūstai beveik prilygsta apelsinams (53 mg/100 g). Dėl šios savybės kopūstas šiaurinėse Europos šalyse gelbėjo žmones nuo SKORBUTO.
👉🏻Daug tyrimų patvirtino, kad reguliarus kopūstų vartojimas neleidžia susidaryti ir daugintis VĖŽINĖMS ląstelėms.
✅ Kopūstų PARUOŠIMAS ir VARTOJIMAS:
▪️ Kopūstus galima vartoti ŠVIEŽIUS, smulkiai supjaustytus su trupučiu aliejaus, citrinų sulčių.
▪️ Kopūstų SULTIS geriausia vartoti prieš valgį, 3-4 kartus per dieną (nuo 2-3 valg. šaukštų iki pusės stiklinės).
▪️ Norint kopūstus apdoroti TERMIŠKAI, geriausia tai daryti virš garų, nes juose esantys labai naudingi sieros junginiai “nemėgsta”aukštos temperatūros poveikio ilgą laiką, t. y. praranda savo gydomąsias savybes.
▪️ Labai geras kopūstų paruošimo būdas – RAUGINIMAS. Rauginti kopūstai puikiai valo kraują, tinka diabetikams ir turintiems viršsvorį. Juos galima patiekti: – Šviežius, su trupučiu aliejaus, ananaso ar obuolio gabaliukais.- Išvirtus ar patroškintus su virtomis bulvėmis, ar bulvių koše, sojos produktais.
Saugokite savo sveikatą. 🧡🧡
„Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.” (1 Korintiečiams 10:31)
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
1 dalis ČIA.
KOPŪSTAI – maistas skrandžiui ir… (1 dalis)
Visos šiandien žinomos kopūstų rūšys kilusios, kaip manoma, iš laukinio kopūsto, kuris ir šiandien tebeauga Atlanto vandenyno pakrantėje dabartinėje Prancūzijos ir Anglijos teritorijoje.
Skirtingose kopūstinių šeimos daržovėse svarbiausia vis kita augalo dalis. Pavyzdžiui, gūžinuose kopūstuose vertingiausi lapai, brokoliuose ir kalafijoruose – žiedynas ir t.t.
Jau senovės Graikijoje kopūstas buvo žinomas ne tik kaip daržovė, bet ir kaip vaistinis augalas. Hipokratas, Galenas ir kiti to meto autoritetai aprašė gydomąsias kopūsto savybes. O vienas Romos filosofas, gyvenęs II amžiuje, yra pasakęs, kad dėl kopūstų romėnams šešis šimtmečius neprireikė gydytojų pagalbos.
Visais laikais kopūstai buvo nepasiturinčiųjų maistas. Tik prieš kelis dešimtmečius, kai buvo atrastos priešvėžinės kopūsto savybės, požiūris į jį pasikeitė. Buvo ištirta, kad šioje daržovėje esančios medžiagos stabdo piktybinio AUGLIO formavimąsi ir jo augimą. Ir tuo kopūsto nauda mūsų sveikatai nesibaigia.
Kopūsto NAUDA:
RIEBALŲ kopūstuose labai mažai, tačiau jų gydomasis ir profilaktinis poveikis yra labai vertingas. Juose ištirpę fitochemikalai, turintys savo sudėtyje sieros, kaip tik ir yra gydomųjų kopūsto savybių priežastis.
VITAMINAI: kopūstuose ypač daug beta karotino (provitamino A), vitamino C, truputį B, E, K.
MINERALAI, MIKROELEMENTAI.
Visi kopūstiniai turi daug kalio ir mažai natrio, o tai labai svarbu sergant hipertonija, kenčiant nuo pabrinkimo dėl susikaupusių skysčių.
Taip pat ši daržovė turi nemažai kalcio, fosforo, geležies, magnio.
Iš mikroelementų reikšmingiausia jau minėta siera.
Kopūstas labai geras kalcio šaltinis ne tik dėl didelio jo kiekio (35 – 77 mg/100 g), bet ir ypač dėl jo gero įsisavinimo. Mokslas jau įrodė, kad iš kopūstų kalcis įsisavinamas kelis kartus geriau nei iš pieno.
LĄSTELIENA. Jos kopūstai turi labai daug, kuo ir paaiškinamas jų lengvas, vidurius laisvinantis poveikis. Tai labai pagerina mūsų žarnyno darbą. Tačiau žmonėms turintiems polinkį į meteorizmą, t.y. dujų kaupimasi, kopūstai gali sukelti nepatogumų. Norint sumažinti šį poveikį, reikia pasirinkti pačius minkščiausius kopūstų lapus, juos smulkiai supjaustyti, sumaišyti su citrina, trupučiu nerafinuoto aliejaus ir žolėmis, prieskoniais, mažinančiais vidurių pūtimą (pankoliai, kmynai). Valgant reikia gerai sukramtyti, kad kopūstai gerai susimaišytų su seilėmis. Kartu su kopūstais nereikėtų valgyti kitų, turinčių daug ląstelienos produktų, tokių kaip sėlenos, visadalių grūdų gaminiai ir kruopos. Geriau tiks bulvės ir kitos krakmolingos daržovės.
Labai vertingi FITOCHEMIKALAI, nes pasižymi antikancerogeniniu, t. y. priešvėžiniu poveikiu. Ir tai ne vienintelė jų gydomoji savybė. Jie padeda opaligės, diabeto atveju, turi antiseptinių savybių.
(Tęsinys rytoj)
Paruošta remiantis: Dr. Jorge D. Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“
Vandens privalumai (Faktai ir viltis) – 7
Amerikos širdies asociacija nustatė, kad cukrumi saldinti gėrimai tai pagrindinis pridėtinio cukraus šaltinis šiandieninėje mityboje, prisidedantis prie nutukimo pandemijos. Dar saldinti gėrimai susiję su atsparumu insulinui, sutrikusia B limfocitų funkcija ir pilvo riebalais – metabolinio sindromo ir 2 tipo diabeto pirmtakais. Be to, naujausi tyrimai parodė, kad šie gėrimai skatina uždegiminius procesùs, kurie didina aterosklerozės, aterosklerotinių plokštelių, trombozės ir širdies priepuolio bei insulto riziką.
Tai yra faktai. Bet yra viltis!
Dievas padovanojo mums tobulą gėrimą, kuris neskatina svorio padidėjimo ar lėtinių ligų. Vanduo. Jame nėra kalorijų ar priedų, jis plačiai prieinamas, nebrangus ir apskritai saugus. Taigi padarykite paslaugą savo sveikatai. Įsipilkite sau didelę stiklinę tobulo Dievo gėrimo!
Tęsinys- 3 paskaitos „Kam žmogui raumenys” – APIBENDRINIMAS – 2 dalis
Fiziniai pratimai daro įtaką ne tik mūsų stuburo darbui ir raumenims, bet ir galvos SMEGENŲ darbui. Kiekvieną kartą, kai turi susitraukti tam tikras raumuo, veikia tam tikros nervinės ląstelės, esančios mūsų smegenyse. O kai žmogus visą laiką užsiima protine veikla, kraujas suteka į tas zonas, kurios užsiėmusios šia veikla, ir užsistovi. O ten, kur yra kraujo užsistovėjimas, atsiranda sąlygos ląstelėms žūti. Bet jeigu žmogus DERINA protinę ir fizinę veiklą, judėjimas suaktyvina kitas smegenų dalis. Tada vyksta kraujo perskirstymas ir užsistovėjimo reiškiniai nyksta.
Mitochondrijos – tai mūsų ląstelių jėgainės, kurios iš mūsų suvalgyto maisto gamina elektros srovę. Jos dėka organizme viskas dirba: kiekviena cheminė reakcija, kiekvienas raumenų susitraukimas ir t.t. Mitochondrijos ima kurą ir sudegina jį deguonies dėka. Todėl mūsų organizmas per parą sunaudoja apie 400 litrų DEGUONIES! Bet jeigu ląstelėms deguonies trūksta, jos dūsta ir žūva. Koks deguonis svarbus! Ko reikia, kad mūsų ląstelės jį gautų? Tai priklauso nuo to, ar TEISINGAI kvėpuojame. Kai įkvepiame pečiais, atsiveria tik viršutinė mūsų plaučių dalis, tik 5-10%. Kvėpuojant teisingai turi “dalyvauti pilvas”. Kai įjungiame diafragmą, ji susitraukia ir padidina pilvo organų spaudimą, o priekinė pilvo sienelė truputį išsikiša.
NAMŲ UŽDUOTIS:
Vakare, kai gulsitės į lovą, pasiimkite su savimi kokią nors storą knygą. Atsigulkite ant nugaros ir pasidėkite knygą ant PILVO. Ir pradėkite kvėpuoti taip, kad knyga su kiekvienu įkvėpimu pasikeltų ir su kiekvienu iškvėpimu nusileistų. Taip kvėpuokite iki tol, kol nepradės skaudėti šie raumenys, ir nepajėgsite ilgiau to daryti. Pasimankštinkite taip kiekvieną vakarą.
Mūsų ląstelių mitochondrijų viduje yra GENERATORIAI. Ten viskas kaip tikrame generatoriuje: yra rotorius, statorius, alkūninis velenas – viskas, ko reikia, kad generuotųsi energija. Maistas, kurį jūs suvalgote, sudega ir išsiskiria energija. Kaupiasi protonai ir pradeda sukti šį mechanizmą. Jiems besisukant kraunamos mūsų baterijos (ATP). Pakraunamos kaip akumuliatorius. Tai vyksta nuolat. Įprastai elektros variklių apsukų skaičius iki 6000 per minutę, o jų mažiausias apsukų skaičius – 39 000 aps/min. Geriausių žmonių sukurtų generatorių naudingumo koeficientas apie 20 – 40%, o esančių mūsų ląstelės – apie 100%! Tarp kitko, dirbti jie gali, jei ši konstrukcija pilnai sukomplektuota, ir be jos nebus gaminama energija. Kai tik generatoriai nustoja suktis, mūsų ląstelės tuoj pat miršta, gyvenimas nutrūksta. Jie turi suktis pastoviai. Vien šio fakto užtenka, kad suprastume, jog evoliucija iš principo NEĮMANOMA. Visa ši konstrukcija turėjo atsirasti iškart, nes be jos nagali egzistuoti nė viena gyva ląstelė. Dievas, Kuris tai sukūrė mumyse, genealesnis už visus pasaulio geriausius fizikus kartu paėmus.
Per KAPILIARUS, smulkiausias mūsų kraujagysles, raudonieji kraujo kūneliai atneša ląstelėms deguonį. Kas vyksta su šiais kapiliarais, jei nesimankštiname? Jie užsidaro ir deguonis NEPATENKA į raumenis, negaminama energija ir mes jaučiate silpnumą. Tada gulamės pailsėti, o reikėtų reguliariai mankštintis. Jei laiku atliekame fizinius pratimus, judame, vystome kapiliarų tinklą visame kūne. Jausimės energingi.
Yra ypatinga fizinių pratimų rūšis – TEMPIMO pratimai. Kai ištempiate raumenį, atsiranda skausmas. Tempimo metu pagreitėja kraujotaka, su krauju pernešamas deguonis, juo pamaitinami raumenys. Daugiau kraujo – raumuo NEBESKAUDA.
Visi gyvūnai po nejudrumo būsenos iš pradžių PASIRĄŽO, ir tik po to pradeda judėti. Kodėl mes to nedarome? Vaikai pabudę pirmiausia pasiražo. O ką mes darome? Pabudome ir bėgame. Mes juk turime “mažai” laiko, skubame – darbas, reikalai. Ražytis – labai svarbu.
Vaistai, kuriuos skiria gydytojai, gali kuriam laikui nuimti skausmą. Bet jie negali sukurti kapiliarų, negali sukurti mitochondrijų, – tai gali padaryti tik fiziniai pratimai. Na kaip, ar įtikinome jus, kad mankšta būtina? Kas ŠIANDIEN apsispręs – mankštintis KASDIEN?!
(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello)
Norime palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui 
.
Paskaitos apibendrinimo 1 dalį rasite ČIA.
Video paskaitą „3. Kam žmogui raumenys“ (Sveikas STUBURAS) rasite ČIA
Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara” (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
3 paskaitos „Kam žmogui raumenys” – APIBENDRINIMAS – 1 dalis
40-50% žmogaus kūno masės sudaro raumenys. Tai pats didžiausias organas mūsų kūne. Raumenų FUNKCIJOS:
“SIURBLIO”. Raumenys dirba kaip kraujo cirkuliacijos siurblys. Griaučių raumenys vienodai ir netgi daugiau nei širdies raumuo dalyvauja kraujo cirkuliacijoje. Jeigu žmonės nesinaudoja savo raumenimis, neužilgo jie taps kardiologiniais pacientais. Deja šiandien dauguma vyresnio amžiaus žmonių yra kardiologiniai pacientai. Tai nėra normalu.
LAIKYSENA. Jie duoda galimybę mums atlikti tam tikrą darbą tam tikroje padėtyje.
Galimybė JUDĖTI erdvėje: bėgioti, šokinėti, daryti šuolius ir t.t.
Be to, raumenys padeda METABOLIZMUI. Jie daro didžiulę įtaką medžiagų apykaitai organizme, daugelio hormonų funkcijai, vegetacinės nervų sistemos, kuri vadovauja visų mūsų vidaus organų darbui, aktyvumui. Yra ryšys tarp raumenų ir imuninės sistemos darbo.
Gerai treniruoti raumenys APSAUGO vidaus organus, jie yra ATRAMA mūsų kaulams. Jeigu raumenys geros būklės, jie spaudžia pilvo ertmę, krūtinės ląstą. Tai labai svarbu visai viršutinei kūno daliai ir visų vidaus organų darbui. Jie nuima dalį krūvio nuo stuburo, ypač nuo juosmeninės stuburo dalies.
Galima būtų pasakyti, kad žmogus turi vieną raumenį, kurį sudaro ilgo audinio drobė, apvyniota aplink kaulus ir vietomis prisiūta, tarsi padalinta į atskiras dalis. Šias atskiras dalis vadiname skirtingais raumenų pavadinimais. Nė vienas raumuo nedirba pats sau, jie visi sujungti į tam tikras kinetines grandis. Jeigu vyksta judėjimas, susitraukimas bet kuriame tos grandinės raumenyje, tai jis turės įtakos visai grandinei. Jei kažkas vyksta vienoje kūno dalyje, tai TIESIOGIAI PAVEIKIA kitas.
Kraujas tai terpė, kuri sukuria sąlygas normaliam ląstelių gyvenimui. Tame tarpe ir raumenų darbui, ir visiems kitiems organams. Todėl pagrindiniai sveikatos įstatymai: geras kraujas ir gera kraujo cirkuliacija. Kad mūsų organizmas gerai ir pilnavertiškai dirbtų, būtini visi sveikatos principai, nes daro įtaką kraujo KOKYBEI arba jo CIRKULIACIJAI. Kai valgote, kuriate savo kraujo kokybę, duodate arba neduodate būtinus maistinguosius elementus, kurie suteiks jėgų ir kurs sąlygas ląstelių gyvenimui. Taip pat ir vanduo, jeigu negeriate vandens, kraujas bus tirštas ir negalės normaliai cirkuliuoti. Judėjimo principas – labai svarbus, jis ir kokybiškai keičia mūsų kraują, ir daro įtaką jo cirkuliacijai. Jei nejudame, nenaudojame savo raumenų – tai atsiranda įvairiausi susirgimai.
Jeigu raumenys blogoje būsenoje, tai skatins stuburo ligų vystymąsi. Pradės kentėti nervų sistema, kentės NERVŲ šaknelės, kurios surenka ir pasiunčia informaciją kiekvienam mūsų organui, kiekvienai kūno daliai. Kažkur prasidės “trikdžiai ir gedimai”. Bet kuriame organe gali prasidėti problemos, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra pažeidimas.
Kai nesinaudojame raumenimis (o jiems dirbant reikia daug kraujo), tada jo tiek nereikia. Kas atsitinka su arterijomis, kurios pristato kraują? Jos tiesiog SIAURĖJA. O kai jos susiaurėja, tada mažiau kraujo ateis ne tik raumenims, bet ir stuburui. Bus mažiau galimybių gauti pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų TARPSLANKSTELINIAMS diskams. O diskų sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, kiek prie jų priteka kraujo ir kokios jis kokybės. Papildomas mechanizmas, kuris aprūpina tarpslankstelinius diskus maistingomis medžiagomis – tai SIURBLIO mechanizmas. Jis dirba mums judant, ir ne šiaip judant. Jis nedirba važiuojant dviračiu. Jis nepakankamai gerai dirba netgi, kai plaukiojate. Jis gerai dirba tik tada, kai vaikštote ir bėgiojate. Bet ne visi gali bėgioti. Ėjimas yra universali nepakeičiama fizinių pratimų rūšis. Mūsų stuburas sukurtas ĖJIMUI.
Tęsinys bus rytoj, 2-oje dalyje. 
(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello: Noriu palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui .)
Video paskaitą „3. Kam žmogui raumenys“ (Sveikas STUBURAS) rasite ČIA
Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara” (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ČIA.
