
Kas yra įsižeidimas?
Įžeidimas gali būti suprantamas dvejopai.
Pirma, tai įvykis ar kito žmogaus elgesys, kuris mus žeidžia.
Antra, tai mūsų vidinė reakcija į tą įvykį – kartėlis, nuoskauda ar nusivylimas.
✔️ Dažniausiai įsižeidimą lemia ne vien pats įvykis, bet ir tai, kaip jį suprantame bei interpretuojame.
Gyvenime dažnai matome, kad šie du dalykai ne visada sutampa. Vienas žmogus gali būti įžeistas, bet neįsižeisti, o kitas – stipriai įsižeisti, nors kitas asmuo net neturėjo tikslo jo įžeisti.
Kodėl verta saugotis nuoskaudos?
Neigiamos emocijos, tarp jų ir ilgai nešiojama nuoskauda, kenkia ne tik santykiams ar emocinei savijautai. Jos gali turėti įtakos ir fizinei sveikatai.
Saliamonas rašo:
„Žmogaus gerumas teikia gera jam pačiam, o negailestingas žmogus kenkia sau.“ (Patarlių 11, 17)
„Ramus protas teikia kūnui gyvastį, o pavydas pūdo kaulus.“ (Patarlių 14, 30)
Taip pat:
„Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį, o gera žinia suteikia stiprumo kaulams.“ (Patarlių 15, 30)
„Linksma širdis – geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus.“ (Patarlių 17, 22)
Šiose eilutėse vartojama vaizdinga kalba pabrėžia, kad žmogaus vidinė būsena gali turėti didelę reikšmę jo gyvenimo kokybei ir sveikatai.
Šią mintį iš dalies patvirtina ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai. Psichologinis stresas, ilgalaikis pyktis ar nuolatinė įtampa siejami su padidėjusiu streso hormonų kiekiu, blogesne miego kokybe, aukštesniu kraujospūdžiu bei didesne kai kurių ligų rizika. Tačiau tai nereiškia, kad ligas sukelia vien neigiamos emocijos – jų atsiradimą paprastai lemia daugelio veiksnių visuma.
✔️ Todėl nuolat puoselėti nuoskaudą reiškia kenkti pirmiausia pačiam sau.
KOKĮ SPRENDIMĄ SIŪLO BIBLIJA?
1. Formuokite brandų požiūrį į žmones
Šventasis Raštas primena:
„Iš tikrųjų žemėje nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų.“ (Mokytojo 7, 20)
„Nėra teisaus, nėra nė vieno… Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno.“ (Romiečiams 3, 10.12)
Kadangi visi žmonės yra nusidėjėliai, nereikėtų iš jų tikėtis tobulo elgesio. Kai tikimės to, ko žmonės negali duoti, neišvengiamai nusiviliame.
Todėl neverta tikėtis, kad visada būsime suprasti, teisingai įvertinti ar kad niekada nepatirsime neteisybės.
Kaip taikliai pasakyta:
„Nenusivilia tas, kuris neidealizuoja.“
2. Pasikalbėkite su jus įskaudinusiu žmogumi.
Dievo Žodis moko:
„Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės.“ (Kunigų 19, 17)
„Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį…“ (Luko 17, 3)
Užuot ilgai nešioję nuoskaudą širdyje, pabandykite ramiai pasikalbėti. Galbūt žmogus net nesuprato, kad jus įskaudino. Gal įvyko paprasčiausias nesusipratimas. Gal jis atsiprašys. O gal tiesiog geriau suprasite vienas kitą. Net jei nuomonės ir nesutaps, atviras pokalbis dažnai padeda atsikratyti bent dalies vidinės įtampos.
3. Atleiskite
Jėzus mokė:
„Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus.“ (Morkaus 11, 25)
Šie žodžiai rodo, kad tikinčiojo širdyje nuoskauda neturėtų būti puoselėjama. Jėzus kviečia atleisti ne tik tada, kai žmogus paprašo atleidimo, bet ir tada, kai mes patys ateiname melstis.
Graikiškas veiksmažodis afiemi, verčiamas „atleisti“, taip pat reiškia „paleisti“, „leisti išeiti“, „atsisakyti laikyti“. Tai labai vaizdingas palyginimas. Nuoskauda panaši į sunkų nešulį. Galime jį nešti metų metus arba nuspręsti padėti.
Atleidimas nereiškia, kad blogis tampa gėriu ar kad neteisybė buvo teisinga. Jis reiškia, kad atsisakome leisti tam įvykiui ir toliau valdyti mūsų širdį.
Nepriklausomai nuo to, ar žmogus supranta savo kaltę, ar prašo atleidimo, sprendimą atleisti priimate jūs.
Padarykite šią dovaną pirmiausia patys sau. Melsdamiesi galite sąmoningai įvardyti žmogų ir pavesti jį Dievui.
Būkite palaiminti!
Autorius: Vitalij Olijnik
Iš užrašinės
„Įsižeisti dėl blogų žodžių – reiškia sutikti su jais.“
Erian Šulc
„Įsižeidimas – tai visada tavo, o ne jo biografijos faktas.“
Abšalom Podvodnyj
„Jei esi įžeistas, priešui pasisekė.“
Konstantin Kušner
„Pats saldžiausias kerštas – atleidimas.“
Rabinas Izraelis iš Ružino

