Ar tai įmanoma? Pažvelkime kaip MEILĖ apibūdinta Biblijoje:
“Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neiško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria” (1 Korintiečiams 13:3-7).
Joks kitas reiškinys pasaulyje nesukelia tiek išankstinių nuomonių ir klaidingų vertinimų kaip meilė. Daugelis žmonių mano, kad meilė – tai šilti jausmai kitam žmogui, o jei nepatiriate gerų jausmų, palankumo ar užuojautos, tai jūs nemylite. Bet tai yra žmogiškosios, o ne krikščioniškos meilės apibūdinimas.
Kikščioniška meilė – ne paprasti jausmai. Tai sąmoningas požiūris į Dievą, savanoriškas apsisprendimas paklusti ir Jam tarnauti. Mylėti reiškia naudoti Dievo laisvos valios dovaną: kalbėti ar veikti kito žmogaus labui, nepaisant patiriamų jausmų. Tyra ir šventa meilė yra ne tik jausmas, bet ir principas. Didžiausias Dievo įsakymas nesako: “Turi pajausti meilę”, o “Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą, kaip save patį” (Luko 10:27). Mums reikia pasirinkti protu mylėti Dievą ir savo artimą.
Daugelis su sunkumais kovojančių krikščionių, rimtai susirūpinę tuo, ką jie jaučia Dievui. Daugelis patenka į neviltį ir nusivylimą; jiems atrodo, kad jie niekada nepatyrė tokio jausmų gilumo, kokį, jų nuomone, tikras krikščionis turėtų patirti Dievo atžvilgiu. Jie visą laiką patiria kaltės naštą, dėl to, kad nejaučia savyje ypatingos šilumos ir meilės Dievui.
Nors Dievas, kurio nematome, kartais gali atrodyti svetimas ir tolimas, vis tik galime jį mylėti labiau už bet ką kitą, pasirinkdami tai, kas Jam patinka, ir veikdami pagal savo vidinius įsitikinimus, nepriklausomai nuo jausmų. Tas pats Dieviškasis principas galioja ir žmonių santykiams. Mes galime savo prote tvirtai nuspręsti mylėti net tuos, kuriems nejaučiame nė menkiausios simpatijos, o tada išreikšti savo meilę žodžiais ir veiksmais, nepaisant savo jausmų. Tai yra Dieviškoji meilė. Ji žmonėms nesuprantama. Tai vadinama pamaldumo (dievotumo) paslaptimi. Kad ir kaip žmogus stengtųsi, be Dievo jis negalės jos sukurti savo širdyje. Ir vis dėlto, nepaisant to, Jėzus drąsiai mokė savo pasekėjus: “Mylėkite savo priešus”. Jo paliepimas užtikrina, kad galime mylėti net tuos, kuriems jautėme neapykantą. Jis suteiks mums jėgų su meile elgtis su visais žmonėmis taip, kaip Jis Pats elgiasi.
? Kokia neįkainojama dovana! Štai kas yra MEILĖ! Meilė visoje savo pilnatvėje. Meilė, išlaisvinta iš nepastovių jausmų vergystės. Tai lobis, kurį gali turėti visi Dievo vaikai.
Autorius: Duglas Kuper
Šaltinis: 8doktorov.ru
0
20
20
