Berniukas Danielius labai norėjo padaryti kokį nors gerą darbą, tačiau į galvą ateidavo tik idėjos, kurių įgyvendinimui reikėjo tėvų pinigų. Bet mama kai ką sugalvojo…
Kartą žiemos vakarą Danielius sėdėjo savo kambaryje ir skaitė vaikišką Bibliją. Jis labai mėgo Biblijos istorijas. Šiandien jis skaitė apie pačią Jėzaus kelionės mūsų žemėje pradžią – Jo gimimą. Skaitydamas, kaip Marija ir Juozapas nerado vietos nakvynei, berniukas nuliūdo. Į kambarį įėjo mama.
– Kas atsitiko, sūneli? Kodėl tu toks liūdnas?
– Mama, kaip gi taip? – paklausė Danielius. – Nejaugi Jėzaus laikais žmonės buvo tokie blogi, kad nė vienas iš jų nepriėmė šeimos, kuriai turėjo gimti kūdikis?
Mama atsiduso.
– Sūneli, tais laikais namuose buvo labai ankšta, o į surašymą atėjo daug žmonių. Todėl niekas neturėjo laisvo kambario, kuriame Marija galėtų pagimdyti Jėzų.
– Aš būtinai pasistengčiau jiems padėti! – pasakė Danielius.
Mama paglostė berniuko galvą, o paskui pasakė:
– Žinai, tu gali tai padaryti tiesiog dabar!
– Bet kaip? Kristus dabar gi neieško namų! – nusistebėjo berniukas.
– Biblijoje sakoma, kad rūpindamiesi savo artimaisiais, mes parodome meilę Dievui. Tu gali ką nors padaryti dėl kitų ir taip padėsi Kristui.
– Mama, aš sugalvojau! – šūktelėjo berniukas. – Tu duok man pinigų, o aš nupirksiu dovanėles stokojantiems, kad ir mūsų kaimynei. Ji juk gyvena visai viena, ir jai bus malonu.
– Sūneli, žinoma, mes galime taip padaryti, bet tu juk pats nori parodyti gerumą ir ką nors padaryti artimiesiems, – pasakė mama ir ėmėsi savo reikalų.
Danielius apie šią problemą ilgai galvojo. Jis norėjo padovanoti senus mamos daiktus stokojantiems, bet mama pasakė, kad ji tai jau padarė pati.
– Nieko negaliu sugalvoti,- pasiskundė jis mamai. – Viskam man reikalinga tavo pagalba arba tavo pinigai.
– O jeigu padėtum mūsų kaimynei prieš šventes susitvarkyti namus? Ji pagyvenusi, ir jai tai daryti jau sunku, – pasiūlė mama.
– Bet aš taip nemėgstu valytis, mama! Tai taip nuobodu!
Mama nusišypsojo.
– Matai, kartais norint padaryti ką nors gero kitiems, kuriems reikia pagalbos, reikia atsisakyti savo patogumo.
Tada berniukas suprato, kad dažnai žmonės nepadeda kitiems, nes tai nėra taip paprasta. Jis nuėjo pas kaimynę ir pasiūlė savo pagalbą. Jam nepatiko plauti grindis, bet Danielius žinojo, kad tai darydamas, daro gerą darbą Dievui.
‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’. (Mato 25:40)
Paruošta pagal: https://sokrsokr.net/dobroe-delo/
0
20
20
