Kas gali ilgai ištverti elgesį, kuris primena sugedusį lašantį maišytuvą, ypač to žmogaus, kurį mylite? Kaip suklijuoti įtrūkimą? Kaip permesti tiltą per bedugnę? BENDRAVIMAS – vienintelis sprendimas.
Viena ištekėjusi moteris sakė: „Įsivaizduokite, ką jaučiate, kai skamba telefonas, bet niekas neatsako? Štai taip jaučiuosi savo šeimoje“.
Bendravimas santuokoje visai kitoks nei bendravimas per pasimatymus, piršlybų metu. Jaudulys, būdingas susipažinimo periodui, ima blėsti. Nuo to ar tebebendrausite pasikeitus aplinkybėms, priklauso ar santuoka išliks. Čia svarbiausia – sąžiningumas. Apsimetinėjimas neveiks. Ar girdite, ką sako jūsų žmona? Nustatyta, kad apie 70% savo aktyvaus laiko mes praleidžiam bendraudami: kalbam, klausom, skaitom ar rašom. Ir mokėjimas klausytis yra nepaprastai svarbus.
Deja, santuoka dar negarantuoja, kad partneriai vienas kito klausysis ir stengsis suprasti. Per daug dažnai vienas kalba, o kito tarsi nėra. Tuo tarpu abu turėtų suprasti svarbią tiesą: MEILĖ KLAUSO! Juk meilė supranta todėl, kad klauso. Klausymas atliks tai, ko negali žodžiai. Ar bandėte surasti tinkamus žodžius, kad pašnekovas suprastų, jog jums rūpi jo nuomonė? Tokiu atveju mokėjimas klausyti veikia tiesiog magiškai.
Kartais santuokoje girdisi signalas “užimta”. Jei darbe vyras visą dieną buvo „apšaudomas“ įvairiausiais pranešimais, nejučiom jis gali tiesiog „išjungti“ žmoną, kaip, pavyzdžiui, išjungia televizorių. Viena moteris pasakojo: „Mano vyras gali sėdėti prie įjungto televizoriaus ir telefono, ir sekti du reportažus vienu metu. Vaikai gali jį nuolat blaškyti savo prašymais ir, nežiūrint to jis bet kuriuo metu gali papasakoti kas vyksta abejose rungtynėse. Ir tai tas pats žmogus, kuris vakarieniauja, lyg jo nebūtų, ir negirdi nė vieno mano žodžio!“
Akivaizdu, kad mes RENKAMĖS ką klausyti. Sutuoktiniai, kurie nenori vienas kito klausytis, jau patiria interesų skirtumus. Ten, kur nėra dialogo atsiranda emocinė nesantaika. Santuoka pasiekia brandą tik tada, kai sutuoktiniai įvaldo dėmesingo klausymo meną. Pokalbis tai būtina santuokos sąlyga. Dažniausiai pykstasi tie, kurie susituokė atsitiktinai, neapgalvotai. Tylėjimas, žinoma, auksas. Bet kartais tylėjimas žudo. Užrakinta burna dažiausiai liudija apie jausmų nepastovumą. Jei neišsikalbėsite, vidinė įtampa taps per didelė ir gali įvykti tragedija. Pati pirmoji kliūtis, trukdanti bendrauti, turėtų būti suvokiama kaip pavojaus signalas.
Dažnas kliūčių šaltinis santuokiniuose santykiuose yra mūsų pedantiškumas. Pedantas niekada nebendrauja su partneriu kaip su lygiu. Viską ką sako jis būtinai turi įrodyti. Net jeigu klysta, jis vis tiek teisus. Iš jo išeitų neblogas korektorius, tačiau kalbant apie gyvenimą kartu, sunku įsivaizduoti labiau nepakeliamą tipą. Sėkmingoje santuokoje sutuoktiniai iš pat pradžių mokosi vengti pedantiškumo.
Deja, pastebėjau, kad sėkmingas bendravimas labai priklauso nuo semantikos. Jūs be abejo žinote žodžių reikšmes. Bet ką jie reiškia jūsų sutuoktiniui? Nesutvirtėję santykiai gali nutrūkti dėl vieno abejotino žodžio. Ar sunku vyrui, užuot įžeidinėjus, švelniai pasakyti žmonai: „Taip, suprantu, kad tai neteisingai suprasti galėjo bet kas. Štai ką turėjau omeny“.
Visada, kai vyras ir žmona įsivelia į karštas diskusijas, kyla pagunda palikti pokalbio temą ir pereiti į asmeniškumus. Šiam reiškiniui yra lotyniškas terminas ad hominem, kuris reiškia „prie žmogaus“. Yra tokie advokatai, kurie neturėdami svarių įrodymų, griebiasi asmeninių išpuolių. Bet neleiskite ad hominem principui reikštis santuokoje. Būtent į asmenybę nukreiptos strėlės kerta skaudžiausiai ir palieka giliausias žaizdas.
Daugelį santuokos nesutarimų galima išspręsti ramiai, valdantis ir atvirai diskutuojant. Tačiau saugumo ir savigarbos jausmas turi išlikti pagrindine atviro pokalbio sąlyga. Diskusija nebus naudinga jei pirmiau neatkursite abipusio pasitikėjimo.
Atviras pokalbis gali išsilieti srove kaltinimų ir pasiteisinimų, jei iš pradžių nepatvirtinsite savo meilės sutuoktiniui. Tik įsitikinus, kad meilės inkaras yra patikimai įtvirtintas, galima rasti pagrindą abipusiam supratimui.
Maloni, neįpareigojanti atmosfera skatina atvirai diskutuoti apie problemas – ar esate geranoriškai nusiteikęs? Žodžiai gali tekėti kaip upė. Bet jei nėra pasitikėjimo, pagarbos ir pasiruošimo ne tik klausytis kitos pusės, bet ir pripažinti jos teisumą, tai nebus tikras aptarimas. „Aš tave myliu“. Šiuos žodžius sunku ištarti įtampos ir nesupratimo akimirką. Bet mes turime juos ištarti. Ir pridėti dar sunkesnių žodžių: „aš buvau neteisus“. Kartais siela neranda ramybės jei neišgirsta šių žodžių.
Šaltinis: Džordžas Vandemanas „ Jūsų šeima ir jūsų sveikata“
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/iskusstvo-otkrovennogo-razgovora/
Štai vienas iš tokių atvejų 
Vasaros vakarą grupė žmonių susirinko pas ūkininką paskaityti Bibliją. Patalpa, kurioje vyko susirinkimas buvo pirmame aukšte, durys į gatvę paliktos atviros, kad praeiviai galėtų išgirsti, apie ką čia kalbama. 
“Jei šiandien išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių […]” (Hebrajams 3:7, 8)
Brangusis, jei Dievas tave ragina, atsiliepk, neatidėliok, ieškok Jo visa širdimi!!! 
