Nors truputį sustokim…

NORS TRUPUTĮ SUSTOKIM

Žemėj bus dar ne vienas pavasaris,
Bus ne vienas ruduo ir žiema,
Bet ar mes pasiruošę jau esame?
Galbūt greitai jau Teismo diena.

O gal sakom: „Ateis dar pavasaris,
Ne viena bus žiema ir ruduo,
Pasiruošti tai Dienai suspėsime,
Palankaus laiko Viešpats dar duos.

Kaip mes radom, taip norim palikti,
Keisti nieko netrokštam visai.
Kaip tėvai mūs tikėjo – mes tikim,
Taip gyventi yra neblogai.

O be to, ir palaukti galėtų
Tie nežemiški mūs reikalai,
Turim žemėje daug paplušėti,
Mes dabar užsiėmę labai..."

Tad nors kiek, nors truputį sustokim
Ant savųjų slidžiųjų kelių
Ir kiekvienas rimtai pagalvokim:
„Bet juk aš ir suklysti galiu!"

Greit praeis palaimingoji vasara,
Ir pavasaris baigsis gražus.
Ar karčiųjų nebrauksime ašarų?
Ar neteks amžinai mums pražūt?..

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Stokitės ant kryžkelių ir pasižvalgykite! Pasiklauskite senovės takų, kur yra gerasis kelias. Eikite juo ir rasite ramybę. […] Pjūtis jau praėjo, vasara pasibaigė, bet mes tebesame neišgelbėti!“ (Biblija, Jeremijo knyga 6, 16; 8, 20)

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Džiaugsmo edelveisas“