Jei šeimoje yra sunkiai sergantis giminaitis ir jį reikia prižiūrėti, iš kur tam pasisemti jėgų, kaip susidoroti su susierzinimu, nusivylimu ir palaikyti pacientą? Jūsų dėmesiui siūlome pokalbį su šeimos psichologe Lidija Neikurs.
– Kaip nugalėti susierzinimą, kuris kyla artimiesiems, kai iš jų reikalaujama viso dėmesio? Juk be ligonio priežiūros, būtina atlikti ir kitas pareigas namuose, ir darbe.
– Kai sunkiai sergantis žmogus patiria susierzinimą arba jis kelia per didelius reikalavimus, ir jis gali pakelti balsą, tada ima erzintis kitas, nuolat juo besirūpinantis žmogus. Ši tarp jų kylanti kibirkštis sukelia įtemptą atmosferą namuose. Reikia mokintis savitvardos ir iš anksto tikėtis, kad tokia susijaudinimo būsena įmanoma.
– Ką galima patarti giminaičiams?
– Pirmiausia, nekaupkite savyje susierzinimo. Prieš reaguodami į pyktį, trumpam pagalvokite, kas yra šio pykčio priežastis. Tai gali būti todėl, kad jis tiesiog kažko bijo: bijo to, kas jo laukia, mirties baimė, baimė palikti vaikus ar ką nors artimą. Baimės priežasčių yra daug. Kai žmogus patiria tokias baimes, jis pradeda reikalauti sau dėmesio. Todėl svarbu išsiaiškinti priežastį ir atitinkamai reaguoti. Pavyzdžiui, jei žmogus bijo mirties, reikia su juo pasikalbėti šia tema, nuraminti jį.
Bendraujant su sergančiu, svarbus fizinis kontaktas. Galima paimti ligonį už rankos, paglostyti per petį ir t.t. – tai jį nuramins. Labai svarbūs tokie žodžiai kaip: “nebijok”, “nesijaudink”, “nusiramink”.
Dar viena veiksminga priemonė, padedanti susitvardyti ir nusiraminti, – malda. Tai, ką darote savo jėgomis, svarbu ir naudinga ligoniui, bet ne ilgam. Prašykite Dievo pagalbos.
– Ką daryti, jei žmogus serga nepagydoma liga? Ar galime sakyti, kad “viskas bus gerai”, “nebijok”, “nesijaudink”, “tu tikrai pasveiksi”?
– Tai neteisinga. Frazės “tu tikrai pasveiksi” sakyti nereikėtų. Jei žinome, kad žmogus mirtinai serga, tai pažadėję jam pasveikimą, mes meluojame.
– Kaip šiuo atveju galima suteikti jam viltį?
– Viešpats mus moko visada elgtis sąžiningai. Nepagydomai sergančiam žmogui, reikia sakyti ne tai, kad mirtyje nėra nieko baisaus, o papasakoti, kas jo laukia ateityje. Biblijoje parašyta: “Palaiminti… mirštantys Viešpatyje” (Apreiškimo 14:13). Palaima tai aukščiausias laimės laipsnis. Bet kokia palaima, kai žmogus miršta?
Savo gyvenime palaidojau tris man brangius žmones: tėtį, mamą ir vyrą. Todėl iš savo patirties žinau, kad kalbant su žmogumi apie tai, kas jo laukia ateityje, jis įgauna vidinę ramybę. Taip, jis miršta, bet Biblijoje mirtis yra vadinama miegu. Todėl teisingiau būtų sakyti, kad jis užmiega, nustoja egzistuoti šioje nuodėmingoje žemėje, kad vėliau prisikeltų amžinam gyvenimui su Dievu, kur jau nebus nei kančių, nei skausmo. Kai ligonis supranta, kas jo laukia ateityje, jis pradeda mąstyti, o ne reikalauti sau pastovaus dėmesio, – baimė praeina. Jam svarbiausia – ramybė. Mes galime jam suteikti šį nusiraminimą tik teisingai pateikę faktus.
Bet jei ligonis kenčia skausmą, – kyla klausimas, ar duoti nuskausminančius narkotikus? Kai žmogus serga nepagydoma liga ir patiria stipriausius skausmus, reikia duoti narkotines medžiagas, kurias išrašys gydytojas. Tačiau tinkamai elgiantis nutinka kažkas neįtikėtino. Žmogaus skausmas praeina be narkotikų. Esu to liudininkė. Reikia guosti žmogų tuo, kad Viešpats viską paėmė į savo rankas. Tai gali suteikti palengvėjimą ar išgijimą. Reikia pasimelsti su sergančiu.
– Jūs papasakojote kaip bendrauti su žmogumi, kuriam viskas gerai su protu. O kaip su tais pacientais, kurių būsena nesąmoninga? Kaip su jais elgtis?
– Tai labai rimtas klausimas. Pamišęs žmogus gali padaryti bet ką. Jei jis nenuspėjamas, tai gali padaryti sau nepataisomą žalą. Todėl jam reikalinga specializuota priežiūra: arba galima pasamdyti specialistą, kuris prižiūrėtų tokį ligonį, kuris nuolat bus su juo, arba hospitalizuoti jį į specializuotą įstaigą, jei specialisto pasamdyti negalite.
– Pasitaiko ir tokių situacijų, kai ligonis sau nekenkia, o yra tokios psichologinės būsenos, kad neadekvačiai reaguoja į jį slaugantį žmogų. Pavyzdžiui, jis labai įžeidus arba linkęs į skandalus… Psichologiškai situacija vis labiau slegianti. Kaip tada teisingai elgtis?
– Taip nutinka dažnai. Mums sunku suprasti žmogų, kuris artėja prie mirties. Jis sąmoningas, bet tiesiog labai įsitempęs. Jo reakcijos neturėtų mūsų nei stebinti, nei piktinti. Įsivaizduokite save šio žmogaus vietoje. Ką jūs darytumėte, ką galvotumėte. Aš rekomenduoju sukurti emocinį barjerą tarp savęs ir jo. Pasistenkite persitvarkyti, kai jus kažkas erzina jame. Užsirašykite ant popieriaus situacijas, kuriose jis susierzina, ir visus galimus variantus, kodėl jis tai daro. Tai ir yra barjeras, kuriuo jūs apribojate savo reakciją. Visada kalbėkite draugiškai ir ramiu tonu. Neleiskite savęs provokuoti. Saugokite save nuo susierzinimo. To visada reikia, ne tik su ligoniais.
Paruošta pagal: 8doktorov.ru
0
20
20
