Pupelių dešra su agaru

 

Pupelių sausų   –   150 g    (išvirtų apie 520 ml) / gražiau atrodo iš raudonų pupelių

Morka   –   1 maža,    sutarkuoti burokine tarka

Aliejaus   –  3 v. š.    (geriau alyvuogių Extra Virgin)

Krapų   –   1 v. š.    (tinka ir šaldyti ar džiovinti)

Česnako   –   1 – 3 skilt.,    susmulkinkite

Agaro   –   2 – 4  a. š.    (augalinio želatinos pakaitalo)

Druskos   –   pagal skonį

Valgomųjų mielių dribsnių   –   1 – 2 v. š.    (nebūtinai)

Vandens   –   1 stikl. (250 ml)

 

Pupeles užmerkite nakčiai. Ryte vandenį nupilkite ir virkite, kol gerai suminkštės. Virdami pupeles, keletą kartų nupilkite vandenį ir užpilkite šviežiu šaltu.

Morkas patroškinkite keptuvėje su aliejumi ir trupučiu vandens. Kai suminkštės, pridėkite krapus ir dalį česnako. Dar 1 min. patroškinkite.

Į puodą įpilkite 1 stikl. vandens. Jame išmaišykite agarą ir maišydami užvirkite. (Jei į dešros masę dedate mažiau priedų ar norite, kad dešra būtų minkštesnė, agaro dėkite mažiau, pvz.: 2 – 3 a. š.) Palikite truputį atvėsti, bet ne per ilgai, kad nepradėtų stingti.

Į smulkintuvą sudėkite išvirtas pupeles, troškintas morkas, likusį česnaką ir gerai išplakite.

Įpilkite užvirtą pravėsusį agarą, įdėkite druskos ir plakite. Sustabdę smulkintuvą, paragaukite, jei dar reikia, pagal skonį pasūdykite ir išplakite iki vientisos masės.

Kol dar masė šilta, išpilstykite ją į stiklines ar aukštesnius puodelius. Palikite atvėsti ir dėkite į šaldytuvą, kad atšaltų ir sustingtų. Kai sustings, atsargiai išimkite pupelių dešrą iš indo ir ant lentelės su aštriu peiliu supjaustykite riekelėmis. Darykite sumuštinius, skanaus!!!

Dešrą laikykite šaldytuve.

 

Receptą atsispausdinti galite ČIA.

Produktai, kurie padeda sumažinti vėžio riziką

Vaisiai

Vaisiai kartu su daržovėmis – pats efektyviausias priešvėžinis maistas. Atliekami visame pasaulyje moksliniai tyrimai parodė, kad gausiai naudojant daržoves sumažėja vėžio rizika.
• Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai ir greipfrutai: Jų priešvėžines greipfrutaisavybes lemia  kombinuotas vitamino C, flavonoidų, limonoidų ir pektino poveikis.
• Slyvos ir obuoliai: Apsaugo nuo gaubtinės žarnos vėžio.
• Ananasai: Padeda išvengti skrandžio vėžio.
• Vynuogės: Medžiagos, esančios vynuogėse, ypač  jų odelėje esantis resveratrolis,  turi priešvėžinių savybių.
 Mėlynės ir kitos uogos, pavyzdžiui, braškėsmėlynės ir serbentai turi braskesdaug antocianinų – galingų antioksidantų, neutralizuojančių kancerogeninį laisvųjų radikalų poveikį.
• Acerolos vyšniosgvajavos ir kivi dėka didelio kiekio vitamino C turi anti-kancerogeninių savybių.

Daržovės

Visos daržovės didesniu ar mažesniu mastu apsaugo nuo vėžio. Didelis provitamino A, vitamino C ir antioksidacinių fitocheminių medžiagų kiekis paaiškina antikancerogenį jų poveikį. Efektyviausios iš jų:
• Burokėliai: Sudėtyje turi priešvėžinių fitochemikalų.
• Morkos: Didelė beta-karotino (provitamino A), kitų karotinoidų ir maistinių skaidulų koncentracija morkose  paaiškina jų priešvėžinį efektą.kopūstas
• Bulvinių šeima (Solanaceae): Ši daržovių šeima, ypač pomidoraibaklažanai ir saldžioji paprika apsaugo nuo vėžio. Manoma, kad bulvinių šeimos priešvėžines savybes lemia dideli beta-karoteno (provitamino A), karotinoidų ir vitamino C kiekiai. Visos šios medžiagos yra stiprūs antioksidantai.
• Česnakiniai (Alliaceae): Visos šios šeimos daržovės, ypač svogūnai ir česnakai, turi flavonoidų ir sulfidų esencijos, apsaugančių nuo vėžio.
• Kryžmažiedžiai (Crucifers): Šios šeimos augalai  turi įvairių sulfidinių fitochemikalų,  kurių priešvėžinis poveikis buvo įrodytas laboratoriniais tyrimais su gyvūnais. Priešvėžinės savybės išlieka ir virtuose augaluose.
Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir ridikėliai – labiausiai pasižymintys savo priešvėžinėmis savybėmis kryžmažiedžiai.

Nešlifuoti nerafinuoti grūdiniai
rupi duona

Kruopose esančios skaidulos pagreitina judėjimą žarnyne. Maistinės skaidulos taip pat suriša kancerogenines medžiagas virškinimo trakte ir pašalina jas iš organizmo su išmatomis. Grūdai turi fitatų, kurie turi priešvėžinį poveikį, nors jie sumažina geležies ir cinko absorbciją.

Ankštiniai

Visi ankštiniai saugo nuo vėžio, nes savyje turi daug ląstelienos ir priešvėžinių fitonutrinų, pavyzdžiui, fito rūgšties ir fitatų.

Sojų pupelės ir sojos produktai: Sojų pupelės ir sojos produktai, ypač tofu ir sojos pienas, turi daug priešvėžinių fitonutrinų. Efektyviausi iš jų izoflavonai – genisteinas ir daidzeinas, neleidžiantys plėstis krūties ir prostatos vėžiui.

Alyvuogių aliejus

alyvuogiu aliejusTyrimai atlikti Ispanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose parodė, kad riebalus, naudojamus maiste, keičiant alyvuogių aliejumi, sumažėja krūties vėžio riziką.

Jogurtas

Priešingai nei pieno vartojimas, kuris susijęs su įvairių tipų vėžio atsiradimu, jogurto vartojimas apsaugo nuo šios ligos, ypač nuo krūties vėžio.
Probiotinio jogurto sudėtyje esančios aktyvios kultūros ir pieno rūgštis iš dalies paaiškina jo apsauginį poveikį.
 

Šaltinis: Dr.Jorge D.Pamplona Roger knyga „Gydantis maistas“

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai“ Nr.10

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai“. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

Laikraštuke „Ar žinai“ Nr.10 rasite:

  • Kas gi kaltas dėl mūsų sveikatos problemų;
  • Karšta vonelė kojoms – paprasta ir efektyvu, ypač gydant galvos skausmą;
  • Apie ryškias, saldžias ir labai naudingas morkas;
  • Itališkos „Minestrone“ sriubos receptą.

Ar žinai 8, 2011 (10)– parsisiųsti

Baltų pupelių paštetas

Baltų pupelių   –   500 g
Svogūnas   –   1 didelis
Aliejaus (geriausia – Alyvuogių Extra Virgin) –   2 – 3 v.š.
Česnako –   2 – 4 skilt.
Druskos   –   pagal skonį

Iš vakaro užpilti pupeles šaltu vandeniu ir palikti išbrinkti. Ryte vandenį nupilti. Išmirkytas pupeles užpilti šviežiu šaltu vandeniu ir nuvirti 2 kartus po 10 min. nupilant vandenį. Jei dar kietokos, išvirti iki minkštumo. Svogūną supjaustyti, patroškinti aliejuje su trupučiu vandens ant mažos ugnies sandariai uždengus dangtį. Česnaką susmulkinti. Virtas pupeles, troškintą svogūną, česnaką, druską sudėti į kombainą ir išplakti iki vientisos masės. Jei per tirštas, įpilti šiek tiek virinto vandens.

Jei neturite kombaino, sumalkite vieną ar porą kartų pupeles su mėsmale ir dar gerai išmaišykite, kad tolygiai pasiskirstytų česnakas, svogūnai ir druska. Paštetą laikykite šaldytuve!
Iš anksto pasigaminę, keletą dienų turėsite naudingus, sočius sumuštinius greitiems pusryčiams 🙂

Pupelės

PUPELĖS – tai naudingas ir nebrangus maisto produktas. Jose gausu B grupės vitaminų, geležies, kalio, cinko ir kitų mineralų, tirpios ląstelienos, kuri padeda kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Padeda mesti svorį, nes skrandį užpildžiusi pupelių ląsteliena bus ilgai virškinama, todėl cukraus kiekis kraujyje didės pamažu, atitolindamas alkio jausmą ir suteikdamas energijos. Taip pat turi svarbių fitocheminių medžiagų, pasižyminčių savybe kovoti su daugeliu ligų (pvz. širdies ligomis ir vėžiniais susirgimais). Pupelės (tai ankštinių produktų grupė) kartu su duona (tai grūdinių produktų grupė) yra geras baltymų šaltinis.

Laikraštukas apie sveikatą „Ar žinai“ Nr.5

Sekantis laikraštukas apie sveikatą vyresniems ir suaugusiems – „Ar Žinai“. Šį laikraštuką patogu atsispausdinti ir skaityti, nusiųsti draugui, ar išsisaugoti savo kompiuteryje.

 

 

Laikraštuke „Ar žinai“ Nr. 5 rasite:

  • apie geriausią mitybos režimą,
  • kaip valgyti, kad sumažinti viršsvorį,
  • apie pupeles – naudingą ir nebrangų maisto produktą,
  • baltų pupelių pašteto, žirnių sriubos su skrebučiais receptus.

Ar žinai 3, 2011 (5)– parsisiųsti