5 paskaitos „Stuburo atstatymo programa“ – APIBENDRINIMAS
Oksfordo mokslininkai išskyrė penkis pagrindinius faktorius, susijusius su osteochondrozės išsivystymu ir jos komplikacijomis:
1. Maistingųjų medžiagų ir deguonies patekimo į tarpslankstelinius diskus sutrikimas.
2. Mechaniniai krūviai.
3. Tirpūs ląstelių funkcijų reguliatoriai.
4. Genetinė įtaka.
5. Senėjimas ir nykimas su amžiumi.
Organizme tarpslankstelinių diskų atstatymu užsiima chondrocitai. Jie sukuria “šepetėlius”, išlaikančius vandenį, jie sukuria kalogeną, sukuria visą ląstelės aplinką. Geram chondrocitų funkcionavimui būtinos tam tikros sąlygos (sveikos gyvensenos principai):
teisinga mityba,
teisingas judėjimas,
pakankamas vandens naudojimas,
saulės šviesa,
grynas oras,
saikingumas visame tame,
ir tikėjimo faktorius.
Tai sąlygos, kurias turite palaikyti nuolatos. Tai ne receptas trumpam laikui, tai gyvenimas. Tai gyvenimas, kurį siūlo Dievas. Todėl nepraraskite laiko, net jei dar kažko nežinote ar nesuprantate, tiesiog šiandien priimkite sprendimą: nuo šios dienos pradėti gyventi pagal šiuos principus.
Dar 1953 m. mokslininkai pademonstravo, kad sąnarys gali būti atstatytas netgi ant pliko kaulo (III-IV laipsnio osteoartrozė).
Jeigu mes norime išspręsti osteochondrozės problemą, turime sukoncentruoti mūsų pastangas tarpslankstelinių diskų atstatymui. Tada susitvarkys ir visi kiti procesai.
Skausmo sindromas, kuris atsiranda esant šioms ligoms, tai apsauginė reakcija. Raumenų spazmas, kuris sukelia sąnarių nejudrumą, stengiasi apsaugoti nuo pavojingo judesio. Tačiau be judesio nėra ir skysčių judėjimo, o jei nėra skysčių judėjimo, nėra ir maistingųjų medžiagų, deguonies. Jei nėra maistingųjų medžiagų, deguonies, prasidės tiesiog katastrofiškas griuvimo procesas. Kai tik atsiranda šios problemos, reikia įdėti visas pastangas. Reikia veikti, bet veikti teisingai!
Buvo nustatyta, kad statiški – kompresiniai krūviai, kurie ilgai nepajudinamai spaudžia, neigiamai veikia mūsų chondrocitų biologiją, t.y. diskus ir sąnarius. O tinkamas mechaninis krūvis atvirkščiai – aktyvina jų darbą.
Nuskausminantys vaistai nuo uždegimo, naudojami osteochondrozės, osteoartrozės ir spondiloartrozės gydymui:
padeda mažinti patinimą, apsunkinantį toje srityje kraujotaką,
mažina skausmą.
Nuskausminimas ypač aktualu, kai žmogus dėl skausmo naktį negali miegoti, kas jį labai nualina. Tik prisiminkite, kad tokiais atvejais pirmiausia reikia ieškoti padėties, kurioje neskauda. Padėtyje, kai mažiau skauda, bus geresnė kraujotaka.
Dažnos problemos:
Pašalinęs skausmo sindromą, žmogus toliau nieko nedaro.
Šie vaistai, skiriami kiekvieną kartą, kai tik žmogus pasiskundžia. Tačiau jie nėra nekenksmingi. Visi nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai ilgai naudojant:
sukelia gastritą,
skrandžio opą,
skatina arterinės hipertenzijos,
širdies nepakankamumo vystymąsį,
didina infarktų ir insultų riziką.
Šiandien žinoma, kad šie vaistai daro negatyvią įtaką kremzlės matricos sintezei. Jeigu naudosite šiuos vaistus mėnesiais, tai tik pagreitins kremzlės ir tarpslankstelinio disko griovimą.
Kai surakina nugarą, norisi greito sprendimo, kad išlikti darbingu. Vietoj to, kad rimtai susiimtų, žmogus vaistais numalšina skausmą ir gyvena įprastai, ignoruodamas problemą “bėga” toliau. Tai didelė klaida. Po kelių metų problemos sugrįš su kaupu, ir tuomet jas spręsti bus labai sunku. Gerai apsvarstykite, pagalvokite – kiek iš tikrųjų kainuoja sveikata.
Tarpslanksteliniuose diskuose esantis glikozaminoglikanas, chondroitino sulfatas, išlaikydamas vandenį, padeda išlaikyti diskų elastingumą. Mokslininkams kilo idėja: jeigu trūksta chondroitino sulfato, kodėl nepamaitinus juo žmones, kad jis ten patektų iš išorės. Buvo padaryta daug tyrimų, eksperimentų, kurie patvirtino šios idėjos veiksmingumą. Iš hidrolizuotų gyvūnų kremzlių pagamintus preparatus, chondroprotektorius, pradėjo skirti žmonėms. Tačiau šie tyrimai buvo atlikti tokiomis sąlygomis, kurios neatitinka realių žmogaus organizmo aplinkybių. Patys mokslininkai teigė, kad tyrimų metu naudotos koncentracijos buvo 10-tis, 100-tus, 1000-čius kartų didesnės nei koncentracijos, kurias jums skiria gydytojas. Kitaip sakant, kraujyje tiesiog nesusidaro tokios koncentracijos, kad pakankamai patektų į sąnarį. Todėl šiandien dėl žemo biologinio įsisavinimo mokslininkai atmetė geriamų chondroprotektorių poveikio metabolinę koncepciją. Visada labai kritiškai įvertinkite teiginį: “Tyrimais patvirtintas preparatų veiksmingumas”. Šie preparatai neduoda to rezultato, kuris buvo paskelbtas.
Nustatyta, kad žmogaus organizme glikozaminoglikanų deficito nebūna. Jie pastoviai sintetinami ląstelėse, kai jos prisotintos gliukoze ir deguonimi. Jeigu chondrocitai gauna pakankamai kraujo ir deguonies, jie patys pagamina viską, ko reikia mūsų diskų ir sąnarių sveikatai. Problema atsiranda tada, kai trūksta kraujo ir deguonies.
Masažas tinka esant I – II laipsnio osteochondrozei. Padės atpalaiduoti raumenų spazmus, užspaudimus – atsistatys kraujotaka. Masažas naudingas derinant su kitais veiksmais. Bet jeigu yra protrūzijos ir diskų išvaržos, įprastas masažas kontraindikuotinas.
Manualinė terapija gali nuimti surakinimus tarp slankstelių, bet niekada neišvalys jūsų kraujagyslių, nesustiprins raumenų, neatstatys geros kraujotakos. Būna atvejų, kai reikalingi tam tikri profesionalūs manualiniai metodai. Bet, jei atėjote ir manualinis terapeutas su džiaugsmu trina rankas ir dar nepasižiūrėjęs jūsų nuotraukų sako: “Tuoj sugrąžinsim į vietą jusų diskus”. Bėkite šalin nuo tokio manualinio terapeuto kuo toliau. Nieko, išskyrus žalą, jis jums neduos. Svarbu būti atsargiems. Netgi jei manualinis terapeutas išsilavinęs ir viską padarys teisingai, bet jūs po to nepradėsite daryti specialią mankštą, tada jums tai pakenks. Manualinė terapija be tolimesnių pratimų raumenims – pakenks.
Korsetai, juosmens – nugaros įtvarai: Pavojinga juos nešioti visą laiką. Jie, žinoma, nuima dalį krūvio nuo juosmens, bet raumenys, nepatirdami krūvio, atrofuojasi. Juos galima užsidėti tam tikrais atvejais, pvz.:
Jeigu žmogui protrūzija arba išvarža, ir jam reikia sėsti už vairo ir važiuoti.
Mamai, turinčiai stuburo išvaržą, kai jai reikia paimti į rankas mažą vaiką.
Po manualinės terapijos keletai valandų, kad užfiksuotume padėtį.
Girdėjote rekomendaciją: sergant stuburo ligomis, kabėti ant skersinio? Tai labai kenkia. Mokslininkai paskaičiavo ir nustatė, kad gravitacijos jėga, kuri veikia šia kryptimi per daug didelė ir sukelia refleksinius apsauginius raumenų – raiščių spazmus.
Mūsų užduotis gerai ištreniruoti raumenis. Raumenys dirbs, gerės kraujotaka, atsistatys tarpslanksteliniai diskai. Bet tuo pačiu mes turime problemą – pas mus pakenktas tarpslankstelinis diskas, jis jau nebe “želė” konsistencijos, o “džiūvėsio”, todėl jo negalima suspausti. Bet jeigu raumenys dirbs, tuo pačiu jie spaus ir mūsų tarpslankstelinius diskus, ir šie toliau trupės ir lūš. Kad to nebūtų, kartu su fiziniu krūviu reikia truputį tempti stuburą, ne stipriai, bet truputį. Tam galima naudoti įvairius metodus, pvz.:
Mankštintis ant lentos, pastatytos prie sienos tam tikru kampu (vadinasi Jevminovo lenta). Kuo mažesnis kampas, tuo mažesnė gravitacijos jėga.
Mankštintis įsikibus į elastingas gumas, kurios truputį temps stuburą.
Naudingas ėjimas, ypatingai šiaurietiškas (su lazdomis). Jeigu jūs nevaikščiosite nors dvi valandas per dieną, tai nelaukite jokių rezultatų. Be pumpavimo mechanizmo neaprūpinsite tarpslankstelinius diskus pakankamu kiekiu maistingųjų medžiagų.
Naudingas plaukimas, nes vandenyje gravitacijos jėga silpnesnė ir fizinio krūvio metu, treniruojant raumenis tarpslanksteliniai diskai nepatiria didelio krūvio.
Po gero krūvio būtinas – poilsis. Mokslininkai nustatė, kad tik tada, kai žmogus naktį gerai miega, kai miegas gilus, kai vyksta paviršinio ir gilaus miego ciklai, tik tada raumenys pilnai atsipalaiduoja. To neįmanoma pasiekti netgi medikamentais. Gilieji nugaros raumenys atsipalaiduoja, atsistato normali stuburo kraujotaka. Reguliarus, pakankamas, geras miegas sukuria sąlygas:
kad būtų nuimtas spaudimas nuo diskų,
kad į juos sugrįžtų vanduo,
ir jie būtų pasiruošę visą ateinančią dieną atlaikyti krūvį.
Pilną vaizdinę informaciją rasite video paskaitoje „STUBURO ATSTATYMO PROGRAMA”.
Norėdami žiūrėti video paskaitą, spauskite ?? ČIA.
(Gydytojas chirurgas sveikos gyvensenos specialistas Aleksej Jagello)
Noriu palinkėti jums geros sveikatos. Naudokitės gauta informacija savo labui 
.
Ketvirtąją paskaitą „Surakino nugarą“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Trečiąją paskaitą „Kam žmogui raumenys“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Antrąją paskaitą „Karališka laikysena“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
Pirmąją paskaitą „Gyvybės ašis – stuburo sandara“ (iš serijos Sveikas STUBURAS) rasite ?? ČIA.
KAIP ĮTIKINTI PRIKLAUSOMĄ GYDYTIS
– Įtikinti priklausomą gydytis sudėtinga, nes jis tvirtina, kad nėra priklausomas.
– Alkoholizmas tai lėtinė liga ir visiškai pasveikti nuo šios ligos neįmanoma. Gali būti remisijos stadija kai nėra paūmėjimo. Bet tai nereiškia, kad dabar žmogus gali retkarčiais išgerti. Jis turi visiškai atsisakyti alkoholio.
– Tai, jeigu alkoholikas nebevartoja alkoholio, jis neišgijo? Ir negalime jo vadinti visiškai sveiku?
– Šiuo konkrečiu momentu žmogus yra sveikas. Jis neturi ligos požymių. Jis neturi potraukio alkoholiui. Gal minčių kartais atsiranda, bet jis negeria. Jam nėra paūmėjimo. Bet liga yra. Jis turi tai prisiminti. Jis neturi pamiršti, kad kažkada jis pradėjo vartoti alkoholį ir organizmas pasikeitė. Tai visada reikia turėti omeny. Pavyzdžiui, diabetu sergantis žmogus nevalgo cukraus. Ir jo gliukozės lygis yra normalus. Ir jis jaučiasi gerai, nėra kaltės jausmo. Jis tiesiog žino, kad negalima valgyti daug cukraus ir jis nevalgo. Bet kai žmogus nenori būti gydomas, tai problema. Priklausomus žmones suskirstyčiau į keturias grupes:
1. Tie, kurie nori gydytis;
2. Tie, kurie galvoja ar jam gydytis;
3. Tie, kurie tai nori, tai nenori gydytis;
4. Tie, kurie visiškai nenori gydytis.
Prie kiekvienos grupės reikalingas skirtingas priėjimas, bet koduotis nepatariu. Dėl baimės koduojamasis nustoja gerti. Jam sakoma, jeigu jis išgers, jam bus blogai arba jis mirs. Tačiau problemos šaknis neišspręsta. Problema ta, kad žmogus neturi gyvenimo tikslo ir prasmės. Jo gyvenimas nesikeičia, todėl, kad neužpildyta vidinė tuštuma. Jeigu žmogus nori atsikratyti priklausomybės, geriau siųsti jį į reabilitacijos centrą. Nėra stebuklingos tabletės, kuri išgydytų per vieną dieną. Žmogus ėjo į priklausomybę daugelį metų. Ir gydymui taip pat reikia laiko. Yra daug reabilitacijos centrų, kuriuose žmonės gydosi kelis mėnesius, atsistato ir fiziškai, ir dvasiškai. Priklausomojo šeimos nariai taip pat turi dirbti su savimi. Lankyti palaikymo grupę, mokytis nugalėti savo kopriklausomybę. Taip pat svarbu melstis už šį žmogų.
– Jei žmogus nenori gydytis, ar galima jį įtikinti?
– Galima. Kad ir kaip baisiai tai skambėtų, reikia „padėti“ jam kuo greičiau nukristi iki dugno. Prisiminkite palyginimą apie sūnų palaidūną. Tėvas netrukdė sūnui išeiti iš namų. Dėl to sūnus namo grįžo tik tada, kai nebeturėjo ką valgyti, jis valgė su kiaulėmis iš to paties lovio. Nelengvinkite jam gyvenimo, nepalaikykite jo priklausomybės: nepirkite alkoholio ar narkotikų, nespręskite jo problemų su darbdaviais, su finansais.
Išgyti gali bet kas, bet ne visi nori gydytis. Sunku pripažinti realybę. Todėl kai kurie teigia, kad jie nėra alkoholikai. Taip pat trukdo kaltės ir bejėgiškumo jausmas. Sieloje nėra ramybės. Todėl žmogus geria, kad užsimirštų.
– Kaip mes, artimieji, galime padėti?
– Nereikia jo kaltinti, nes iš karto atsiras pasiteisinimai. O kaltės jausmas nesumažės. Turėjau pacientą, kuris gėrė, nes vėmė. O vemdavo jis dėl to, kad gėrė, bet to nesuprato. Jis sakė, kai tik išgeria, nebevemia. Tai užburtas ratas.
Suaugęs žmogus turi būti atsakingas. Alkoholikai šią atsakomybę perkelia kitam. Ir mes prisiimam ją. Nereikia to daryti. Kai man sako: „Daktare, Jūs visa mano viltis“, atsakau: „Aš tik duosiu Jums patarimus, o Jūs juos vykdykite. Todėl visa viltis yra Jumyse. Viskas priklauso nuo to, kaip juos įvykdysite. Tai – Jūsų atsakomybė“.
Yra toks metodas – intervencija. Tarkime, žmogus yra priklausomas. Surenkate gimines ir aptariate problemą, siūlote gydytis. Jeigu žmogus nenori, jūs nesprendžiate jo problemų, kilusių dėl priklausomybės. Jis pats atsakingas už savo gyvenimą. Tegul Dievas padeda jums praeiti šį kelią ir pamatyti rezultatus.
Gydytoją psichiatrą, narkologą Jurij Bondarenko kalbino Marija Rožkova.
1 dalį „Kopriklausomybės pavojus“ rasite ČIA.
2 dalį „Gyvenimas su priklausomybę turinčiu žmogumi: Ar gali būti laimingas?“ rasite ČIA.
3 dalį „Kaip elgtis su priklausomu giminaičiu?” rasite ČIA.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/kak-ubedit-zavisimogo-lechitsya/
Elgesio taisyklės su priklausomu žmogumi
Nekoncentruokite savo gyvenimo į priklausomą žmogų. Užsidarius savo sielvarte, jūs netenkate psichologinės paramos ir išsekinate save, ir kai jūsų artimui iš tikrųjų bus reikalinga jūsų pagalba, nebeturėsite jėgų.
Riksmai, kaltinimai, priekaištai nepadės jums išlaisvinti giminaitį nuo jo priklausomybės. Asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, juos tiesiog ignoruos arba norės pabėgti nuo problemos.
Prašymai, maldavimai remtis protu ir geriausiais jausmais taip pat neefektyvūs. Jūsų artimasis tapo kitoks ir šiai dienai jo prikausomybė yra stipresnė už sąžinę. Geriau pertvarkykite savo gyvenimą, atsižvelgdami į jo ligą: paslėpkit vertingus daiktus, kuriuos jis gali parduoti ir pragerti; pagalvokite, ką darysite, jo agresyvaus elgesio atveju ir t.t.
Pirmasis žingsnis gydant priklausomą – tvirtas elgesys. Jeigu keliate kokias nors sąlygas, neturite daryti išimčių, kad ir kaip norėtumėte pagailėti savo giminaičio. Kiekviena jūsų nuolaida atitolina rezultato pasiekimą.
Nespręskite jo problemų. Kišdamasis į jo reikalus, padengdamas skolas, prisiimdamas jo atsakomybę ir suteikdamas kitokią panašią “pagalbą”, jūs leidžiate jam toliau jumis naudotis. Jūsų tikslas – įtikinti ligonį gydytis ir praeiti reabilitaciją. Užtikrintai eikite šio tikslo link, nesiblaškydami į nieką kitą, ir jūsų laukia sėkmė.
Paruošta pagal: https://8doktorov.ru/pravila-povedeniya-s-zavisimyim…/
„Susitinkame VIRTUVĖJE“ (2022 02 13)
Dalinamės vasario 13 d. 11:00 val. per Zoom vykusio susitikimo vaizdo įrašu.
Žemiau rasite gamintų patiekalų receptus 
1. Morkų, avinžirnių UŽTEPĖLĖ
160 g morkų, virtų (geriausia išvirti ant garų; nepervirkite, kad dar liktų ką kramtyti)
150 g (250 ml) virtų avinžirnių (60 g sausų avinžirnių išmirkykite ir išvirkite apie 15 – 30 min.; nepervirkite, kad dar liktų ką kramtyti)
30 g sezamo sėklų pastos (dar kitaip vadinamos – Tahini)
1-2 skilt. česnako
pagal skonį citrinos sulčių
pagal skonį prieskonių: ciberžolės, malto kumino, kalendros…
druskos
Visus produktus sudėkite į smulkintuvą ir susmulkinkite iki užtepėlės konsistencijos. Kas kiek laiko sustabdykite ir tai, kas išsitaškė ant sienelių, subraukite į bendrą masę. Nebūtina susmulkinti iki visiškai vientisos masės. Jei įdėjote nepervirusias morkas ir avinžirnius, net ir sutrynus liks nedideli gabaliukai. Tai paskatins mus ilgiau ir kruopščiau kramtyti ir bus naudinga sveikatai. Pabaigoje paragaukite ir jei ko trūksta pagal skonį paskaninkite (trupučiu druskos, citrinos ar kitų prieskonių).
Šią užtepėlę galima valgyti įprastai su duona, bet taip pat skanu ir mažiau kaloringa – valgyti su šviežių daržovių (morkų, augurkų, paprikų, žiedinių…) pagaliukais, griežinėliais. Šviežios daržovės skatins mus ilgiau ir geriau kramtyti!
Sezamo pastą (tahini) galima pasigaminti patiems, jei tik turite galingesnį smulkintuvą (bent 800-900 W). Tam reikia:
Švelniai (iki gelsvumo) paskrudinti sezamo sėklas.
Jas sutrinti smulkintuve su S formos peiliukais.
Trindami darykite pertraukas, kad jūsų smulkintuvas neperkaistų.
Kas kiek laiko nubraukite prilipusias sėklas nuo indo kraštų.
Pabaigoje pradės išsiskirti iš sėklų aliejus, jos pradės lipti į gumulus, kol pasidarys skystokos konsistencijos pasta („sviestas”).
2. Brokolių, avinžirnių SALOTOS su sezamų padažu
160 g brokolių (tiks ir šaldyti)
200 g (300 ml) virtų avinžirnių (80 g sausų avinžirnių išmirkykite ir išvirkite apie 15 – 30 min.; nepervirkite, kad dar liktų ką kramtyti)
1 svogūnas
1 – 2 v. š. sezamo sėklų pastos (dar kitaip vadinamos – Tahini)
druskos
česnako granulių smulkių (arba šviežio)
0,5-1 a.š. aliejaus
Pagaminkite padažą: į dubenėlį įdėkite sezamo pastos, pagal skonį druskos, česnako granulių ir truputį šilto vandens. Gerai išmaišykite. Vandens pilkite tiek, kol gausite norimo tirštumo padažą.
Svogūną smulkiai supjaustykite, pasūdykite ir su trupučiu aliejaus ir vandens patroškinkite. Kai svogūnai suminkštės, pridėkite avinžirnius ir truputį užberkite druskos (jei avinžirniai nesūdyti). Kad nedegtų, galite įpilti truputį vandens ar daržovių sultinio. Šiek tiek dar kartu pakaitinkite ir išjunkite.
Nupjaukite brokolio kotus (juos galite panaudoti sultiniui, troškiniui) ir susmulkinkite smulkiais žiedynais. Suberkite juos į verdantį vandenį ir pakaitinkite nuo 1 iki 3 minučių ir iš karto nukoškite, nuvarvinkite. Sumaišykite troškintus avinžirnius su brokoliais, paskaninkite padažu, kurį pagaminote iš sezamų pastos. Skanu ir šiltos, ir atvėsusios. Valgykite su šviežiomis daržovėmis. Išbandykite 
Brokolius sveikiausia valgyti visiškai šviežius ir traškius, bet jei norime minkštesnių, truputį blanširuojame arba pakitiname ant garų. Laikas priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Svarbiausia nepervirkite, nes neliks ką kramtyti ir sumažės maistinė vertė.
3. Meduoliniai KREKERIAI – SAUSAINIAI
apie 400 g speltos pilno grūdo miltų (tiks ir kvietiniai)
75 ml aliejaus nerafinuoto (aš naudojau rapsų)
75 ml vandens
50 g kokoso žiedų cukraus (tinka ir bet koks kitas kuo mažiau rafinuotas)
2 v. š. medaus
pagal skonį – meduolių prieskonių arba imbiero, cinamono, muskato…
žiupsn. druskos
1 a.š. kepimo miltelių (Nebūtinai: be kepimo miltelių krekeriai bus mažiau purūs, tvirtesni, bet vis tiek pakankamai traškūs ir skanūs. Jei įmanoma apsieiti, aš linkusi kepimo miltelių nenaudoti.)
Į dubenį įpilkite aliejų, vandenį, suberkite cukrų, druską, prieskonius, įdėkite medų ir viską gerai išmaišykite. Tada po truputį berkite miltus, ir ranka maišykite tešlą. Miltų berkite tik tiek, kiek sugers tešla. Neskubėkite įberti iš karto daug, nes jei tešla „perisotins” miltais, nebesulips, bus per daug biri. Tešla turi būti pakankamai tvirta, kad galėtume kočioti, bet ne per sausa, kad nebirėtų.
Tešlą padaliname į 2 dalis, Vieną dalį atsargiai, per stipriai nespausdami plonai iškočiojame. Patogiau iš karto kočioti ant kepimo kilimėlio, jei tokio neturite, kočiokite ant stalo, o po to iškočiotą tešlą atsargiai perkelkite ant kepimo skardos. Kuo ploniau iškočiosite, tuo krekeriai bus traškesni. Šakute tešlą pabadykite, kad kepant neiškiltų oro burbulai (tai ypač aktualu kepant iš baltų miltų). Kad iškepus galima būtų sulaužyti tvarkingais gabaliukais, išilgai, maždaug kas 1,5 cm neaštriu peiliu padarykite negilius įpjovimus, tada tą patį pakartokite įstrižai – gausite rombo formos krekerius. Kitas variantas – iš iškočiotos tešlos sausainių formelėmis išspausti norimos formos sausainius.
Kepkite 175 C temperatūroje 10-15 min. Nepalikite ilgesniam laikui be priežiūros, jie ploni ir gali greitai sudegti. Tą patį pakartokite su likusiu tešlos gabalu.
!!! Svarbu visą tešlą iškočioti vienodo storio, tada vienodai ir tolygiai iškeps.
Kad pagaminti pietūs būtų pilnaverčiai, dar pasiruoškite šiek tiek šviežių daržovių salotoms. Pvz. pekino kopūsto, pomidorų, poro, kokių nors žalumynų…
Atsispausdinti receptus galite ČIA.
