Virusai ir vėžio rizika

Kai kurie virusai gali būti susiję su navikų vystymusi

Kai kurie virusai gali ne tik sukelti infekcines ligas, bet ir būti susiję su tam tikromis vėžio formomis.

Nors ne kiekvienas užsikrėtęs žmogus suserga, moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie virusai gali turėti įtakos navikų vystymuisi.

Virusai gali ilgai nepastebimai išlikti organizme

Virusai – tai mikroskopiniai infekciniai sukėlėjai, kurių dydis svyruoja nuo 12 iki 500 nanometrų (vienas nanometras yra viena milijardinė metro dalis). Paprasčiausi virusai sudaryti iš RNR arba DNR molekulės, kurią iš išorės gaubia baltyminis apvalkalas. Virusai yra ląsteliniai parazitai. Įsiskverbę į ląstelę, jie joje dauginasi, o vėliau ją pažeidžia arba sunaikina. Kai kurie virusai gali išlikti ląstelėse daugelį metų nesukeldami jokių pastebimų simptomų.

Žmogaus organizme gyvena daug įvairių virusų, tačiau jų žalingas poveikis dažniausiai pasireiškia nusilpus organizmui. Virusinės infekcijos gali sukelti daugelį ligų: tymus, epideminį parotitą, gripą, vėjaraupius, hepatitą, ŽIV infekciją ir kt.; jos taip pat gali pasireikšti karpomis ir pūsleline. Tyrimai rodo, kad kai kurios virusinės infekcijos gali būti susijusios su navikų vystymusi.

Mokslininkai jau seniai tyrinėja virusų ryšį su navikais

Taip pat atliekami tyrimai, nagrinėjantys, ar kai kurie gyvūnų virusai, galintys sukelti navikus gyvūnams, tam tikromis aplinkybėmis gali būti perduodami žmogui per gyvūninės kilmės produktus ir turėti įtakos sveikatai. Tačiau šiuo metu moksliniai duomenys dar nėra galutiniai.

1910 metais mokslininkas P. Rausas iš viščiukų sarkomos naviko pagamino specialų filtratą iš suardytų ląstelių ir suleido jį sveikiems paukščiams. Po kurio laiko užkrėstiems paukščiams išsivystė sarkoma. Taip buvo parodyta, kad virusinė infekcija gali turėti įtakos naviko vystymuisi. Už šį atradimą mokslininkas vėliau buvo apdovanotas Nobelio premija.

1936 metais Dž. Bitneris atrado vadinamąjį „pieno faktorių“. Jis pastebėjo, kad pelės, maitinančios jauniklius pienu, kartu perduoda ir šį faktorių, susijusį su pieno liaukų vėžio atsiradimu palikuonims. Tai buvo vadinamoji aukšto sergamumo vėžiu pelių linija. Kai jaunikliai iš tokios linijos nuo gimimo būdavo perduodami maitinti kitai patelei, jų sergamumas smarkiai sumažėdavo. Ir priešingai – kai jauniklius iš mažo sergamumo linijos maitindavo patelės iš didelio sergamumo linijos, sergamumas padidėdavo. Vėlesni tyrimai parodė, kad šis „faktorius“ buvo virusas, perduodamas su pienu.

Kokie virusai šiandien siejami su tam tikromis vėžio formomis?

Šiandien yra aiškiai nustatytas ryšys tarp kai kurių vėžio formų ir virusinių infekcijų. Hepatito B ir hepatito C virusai gali prisidėti prie kepenų vėžio vystymosi. Žmogaus T limfotropinis virusas gali būti susijęs su suaugusiųjų T ląstelių leukemija. Užsikrėtimo rizika kyla tada, kai sergančio žmogaus kraujas patenka kitam žmogui, rečiau – ilgalaikių intymių santykių metu. Žmogaus papilomos virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Profilaktinė vakcinacija padeda sumažinti šio vėžio riziką. Epstein–Barr virusas siejamas su Burkito limfoma, nosiaryklės vėžiu ir galbūt kai kuriais kitais navikais.

Kodėl ne visi užsikrėtę suserga?

Tačiau net ir užsikrėtus virusais vėžys išsivysto ne visiems žmonėms. Sveikas organizmas dažnai geba kontroliuoti onkogeninius virusus. Nors daug žmonių yra užsikrėtę žmogaus papilomos virusu ar Epstein–Barr virusu, tik nedidelei daliai išsivysto su jais siejami navikai. Tam įtakos turi imuninės sistemos būklė, genetiniai ir aplinkos veiksniai bei bendras gyvenimo būdas.

Kas padeda stiprinti organizmo apsaugą?

Imuninę sistemą padeda palaikyti visavertė mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso kontrolė.

Darydami viską, kas nuo mūsų priklauso, įgyjame pranašumą — galime pasitikėti Dievo pažadu: „Nereikės tau bijoti nakties siaubo nei strėlės, iššautos dieną, nei maro, sėlinančio tamsoje, nei rykštės, niokojančios vidudienį.“ (Psalmių 91, 5–6)

Parengta remiantis Aleksejaus Chacinskio knyga „Sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptys“