❗Nėra tokio mikroorganizmo, su kuriuo imuninė sistema nesusidorotų, jei ji sveika. Tačiau tokia ji būna ne pas visus ir ne visada. Kodėl? Išsiaiškinkime??.
Žmogaus organizme yra 2 nuostabios apsauginės sistemos. Tai streso (adrenalininė) ir imuninė sistemos.
✔ STRESO sistema reikalinga, kad apsaugotų mus nuo išorinės grėsmės. Kai matome įsiutusį šunį, lekiantį link mūsų, elektriniai signalai iš smegenų keliauja į antinksčius. Stimuliuoja adrenalino ir kortizolio gamybą. Šie hormonai sukelia mumyse stresinę reakciją, kuri mobilizuoja visas organizmo jėgas ir nukreipia į kovą su pavojumi, arba į bėgimą nuo pavojaus. Kaip tai vyksta? Dėl adrenalino poveikio pakyla spaudimas, padažnėja pulsas ir širdies susitraukimų jėga. Visa tai reikalinga, kad pagerėtų kraujo cirkuliacija, daugiau kraujo ir deguonies gautų raumenys, kurie gins arba padės pabėgti. Taip pat padažnėja ir pagilėja kvėpavimas, kad organizmas gautų daugiau deguonies. Kraujyje padidėja gliukozės kiekis, nes gliukozė – tai momentinis kuras mūsų raumenims. Raumenys gaus daugiau energijos ir galės atlikti daugiau darbo. Paaštrėja visos sensorinės sistemos: rega, klausa, uoslė; kad galėtumėme geriau sureauguoti ir priimti teisingesnį sprendimą. O įdomiausia – mūsų kraujas tampa tirštesnis, padidėja krešumas, jei įvyktų kraujavimas. Organizmas iš anksto mus apsaugo, kad neprarastume daug kraujo grumdamiesi su priešu.
✔ Kita organizmo apsauginė sistema – IMUNINĖ. Ji saugo nuo grėsmių, esančių mūsų organizmo viduje, tai bakterijos, virusai, vėžinės ląstelės. Ji panaši į didžiulę, įspūdingą armiją mūsų viduje, kuri susideda vidutiniškai iš vieno trilijono karių – baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų). Tai daug, ar mažai? Jei norėsite suskaičiuoti iki vieno trilijono, ir kas sekundę be perstojo ištisą parą vardinsite po skaičių, jums prireiks 33’000 metų! Tai didžiulė mūsų karių armija, nuolatos judančių, apginkluotų išoriniam priešui mirtinais ginklais. Jie turi būti budrūs kasdien, kiekvieną minutę, kad sunaikintų bet kurį nekviestą “svečią”. Pavyzdžiui, fagocitai tai ginkluoti pėstininkai, kurie pirmieji pasirodo mūšio lauke. Jie praryja mikrobus ir “suvirškina” juos stiprių fermentų pagalba. Yra 2 labai svarbios baltųjų kraujo kūnelių grupės: T ir B limfocitai. T limfocitai – tai pačios svarbiausios imuninės sistemos ląstelės, visos kariuomenės vadai – generolai. Tik joms davus signalą kitoms ląstelėms, visa sistema dirbs teisinga, tinkama linkme. Būtent T ląstelės praneša kur ir koks yra priešas, ir koks fermentas reikalingas, kad jį sunaikintų. T ląstelė duoda signalą B ląstelei, kuri pradeda gaminti specialius baltymus, vadinamus antikūniais, – nuodus, atakuojančius priešą. Kai ląstelės surenka ir sunaikina labai daug priešų ir žuva pačios, atsiranda labai daug šiukšlių, tai vadiname pūliais. Dabar generolas – T ląstelė duoda signalą makrofagams, pačioms didžiausioms rajūnėms. Jie ateina į mūšio lauką ir išvalo visas šiukšles. Po jų ateina kiti darbininkai, kurie atsatato tai, kas buvo pažeista. Kokia tobula imuninė sistema! Mes net nematome, kaip ji veikia. Nežinome kur bakterijos, kur virusai, kur vėžinės ląstelės, o ši kova mumyse vyksta nuolat.
?? Įdomiausia, kad šioms dvejoms sistemoms sunku dirbti kartu vienu metu. Nes jos naudoja labai daug energijos, reikalauja labai daug organizmo jėgų. Todėl mūsų smegenims tenka apsispęsti, ką daryti pirmiausia. Kaip taisyklė, esant išoriniam pavojui, stresinė sistema turi prioritetą. Nes kartais turime tik kelias sekundes, kad išgelbėtume savo gyvybę. Imuninė sistema efektyviai gali dirbti tik tada, kai streso (adrenalininė) sistema nėra įtraukta į stresinę reakciją.
▫️ Pavyzdžiui, ilsėdamiesi gamtoje kažką netinkamo suvalgėte ir apsinuodijote – viduriuojate, pakilo temperatūra, jums silpna. Ir staiga matote, kaip tiesiai link jūsų bėga įsiutęs šuo. Kas atsitinka – jūs pamirštate apie savo ligą ir bėgate taip greitai, šokate taip aukštai, kaip niekada savo gyvenime. Visa tai dėl streso hormonų, kurie suteikia jums didžiulę jėgą, mobilizuoja visą energija, kad išsigelbėtumėte. Tuo metu visos antraeilės funkcijos, nuo kurių nepriklauso jūsų gyvenimas, stabdomos, arba net išjungiamos. Pavyzdžiui: virškinimas, lytinė, ir net imuninė funkcijos. Visos šios funkcijos pristabdomos. Štai kodėl baimė, panika arba depresija sumažina mūsų imuninį atsaką, nes organizmas gauna signalą apie pavojų. Kai padaugėja streso hormonų (adrenalino, kortizolio) kiekis, organizmas reaguoja į tai, kaip į pavojų iš išorės. Natūraliai jis stabdo visas antraeiles funkcijas.
▫️ Dabar įsivaizduokite situacijas, kai jus apima baimė ar nerimas, tuo metu pas jus taip pat išsiskiria streso hormonai. Organizmui nesvarbu iš kur kyla pavojus, baimė pikto šuns, ar iš blogų naujienų, kurias sužinojote. Reakcija ta pati – išsiskiria streso hormonai. Žmonės, kurie kenčia nuo baimės, panikos, nerimo, pastebi, kaip pablogėja virškinimas, nusilpsta imuninė sistema. Gerai žinoma, kad gliukokortikoidai – antinksčių hormonai, yra imunodepresantai, mažinantys imuninį atsaką.
▫️ Streso (adrenalininė) sistema tai unikalus gelbėjimo mechanizmas, skirtas apsaugoti mus nuo trumpalaiko pavojaus. Tačiau ji neskirta nuolatiniam darbui chroniško streso metu. Kai visos šios stresinės reakcijos tampa chroniškos, pvz.: nuolatos pakilęs kraujospūdis, padažnėję širdies susitraukimai, tai gali paskatinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimą. Kai dėl adrenalino poveikio kraujyje nuolat pakilęs cukraus kiekis, tai gali būti 2 tipo diabeto atsiradimo priežastis. Lygiai taip pat adrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų veiklą, todėl sumažėja imunitetas. Žmonės, kurie dėl ligos vartoja gliukokortikoidus, skundžiasi blogu imunitetu ir dažnomis infekcijomis.
? Štai kodėl pozityvus nusiteikimas toks svarbus. Kaip tai padaryti? Pasiaiškinsime sekančiame straipsnyje. Laukite tęsinio…
Paruošta pagal video paskaitą.
Ar žinojote, kad besimėgaudami vasaros malonumais galite pasirūpinti ir savo sveikata? Specialistai sako, kad vasara – pats tinkamiausias laikas pradėti ruošti organizmą artėjančio šaltojo sezono iššūkiams. Mėgstate vandenį, saulės vonias, o gal tiesiog leisti laiką gryname ore? Puiku, nes tai priemonės, ypač tinkamos imunitetui stiprinti.
Organizmo GRŪDINIMAS – tai organizmo stiprinimas, dėl kurio žmogus rečiau suserga, o susirgęs – greičiau pasveiksta. Tinkamai pasirinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimosi procedūros sustiprina atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms, pavyzdžiui, aukštai ir žemai oro temperatūrai, atmosferos slėgimo pokyčiams ir panašiai. Užgrūdintas organizmas būna visada pasiruošęs kovoti su ligomis ir jas sukeliančiais virusais.
Grūdinimasis VANDENIU
Patikimais moksliniais tyrimais įrodyta, kad grūdinimasis mažina ankstyvo SENĖJIMO procesus. Vanduo, kuris grūdina žmogaus kūną, ne mažiau svarbų poveikį daro ir jo PSICHIKAI. Tai savęs išbandymo, pažinimo ir tobulinimo priemonė.
