Bet kurios valstybės sveikatos apsaugos sistema nuolat susiduria su šia 
dilema, kam skirti daugiau dėmesio, lėšų. Kiekvienas iš mūsų asmeniškai taip pat turėtų apie tai susimąstyti, nes mūsų organizmas – savotiška valstybė, turinti savo sienas, armiją, valdymo, komunikacijos ir kitas sistemas. Šis klausimas visada buvo ir bus aktualus, kol kiekvienas iš mūsų neišbandys pats abi šias sveikatos priežiūros sritis. Gal pasakysit, kad jau ką, bet gydymą visi esam išbandę. Ir taip, ir ne. Kodėl aš paminėjau, kad svarbu išbandyti abi šias sritis, nes iš tikrųjų jos abi yra labai susiję. Juk po kiekvieno gydymo gydytojas siūlo reabilitaciją, t.y. organizmo atsistatymo priemones. Kaip gerai būtų, kad tokia reabilitacija taptų mūsų įpročiu ir testųsi visą gyvenimą. Kodėl tik gydymo laikotarpiu mes stengiamės susilaikyti nuo netinkamo maisto, valgyti daugiau vitaminų turinčių vaisių ir daržovių. Tik reabilitacijos laikotarpiu daugiau mankštinamės. Reikia pripažinti, kad yra vienas kitas žmogus, kuris gydytojo rekomendacijas priima visam gyvenimui, išsiugdo gerus mitybos, judėjimo, poilsio įpročius ir džiaugiasi gyvenimu. Kodėl jų taip mažai? Čia reikėtų pradėti nuo to, kas yra gydymas, ir kas tikrasis gydytojas. O dar iš toliau pradedant, reikėtų paminėti, kas yra liga. O dar geriau būtų pradėti nuo to, kas gi yra sveikata, ką mes saugosim ir ką bandysim atstatyti.
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija pateikia tokį sveikatos apibrėžimą. Sveikata – visapusė – fizinė, dvasinė, socialinė, protinė, emocinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas.
• Fizinę sveikatą lemia geras mūsų kūno funkcionavimas ir visų organizmo sistemų (nervų, kvėpavimo, virškinimo, dauginimosi ir t.t.) sveikumas.
• Protinė sveikata susijusi su būdais, kuriais mes renkame žinias iš įvairiausių šaltinių ir kaip gebame jomis pasinaudoti.
• Emocinė sveikata padeda suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti. Vis labiau akcentuojamas vadinamasis emocinis intelektas. Tai sugebėjimas suprasti savo jausmus ir juos valdyti bei sugebėjimas suprasti kitų jausmus ir juos užjausti.
• Socialinė sveikata atspindi santykius su šeima, draugais, bendradarbiais ir kitais žmonėmis. Svarbu išmokti bendravimą palengvinančių įgūdžių.
• Dvasinė sveikata yra gyvybiškai svarbi bendrai mūsų sveikatai, susijusi su mūsų būties esme, su tuo ką mes vertiname, ir kas iš tikrųjų mums rūpi. Ji yra žmogaus egzistencijos šerdis.
Sveikata priklauso: 50 % – nuo gyvenimo būdo, 20 % – nuo aplinkos, 20 % – nuo paveldėjimo ir 10 % – nuo gydomosios medicinos.
Kaip matot, gydytojai, net labai norėdami, negali pakeisti mūsų sveikatos daugiau nei 10%.
O kas gi yra liga? Man patinka sveikos gyvensenos propaguotojos Elenos Vait, prieš 150 metų pateiktas toks ligos apibrėžimas. Ji rašė: “LIGA – TAI GAMTOS PASTANGOS IŠLAISVINTI ORGANIZMĄ IŠ BŪSENOS, KURI ATSIRANDA PAŽEIDUS SVEIKATOS DĖSNIUS.” ( E. Vait “Gydymo tarnystė” 81 psl.)
Jeigu man varva nosis, tai ženklas, kad mano organizmas bando išsivaduoti iš sąlygų, kurios susidarė, man nuolat pažeidinėjant sveikatos įstatymą. Jeigu varva nosis, tai nereiškia, kad organizmui trūksta aspirino ar kitų vaistų. Jam reikia padėti greičiau išsilaisvinti iš tų sąlygų, kurios susidarė pažeidus sveikatos įstatymus. Todėl gydymo šalininkams reikia gerai suprasti labai svarbią tiesą – profilaktika yra neatsiejama gydymo dalis. Tenka susidurti su tokia nuomone, kad “dabar pasigydysiu, o tada keisiu savo gyvenimo būdą”. Tai klaidingas sveikatos ir ligos supratimas.
Kokie gi yra tie sveikatos įstatymai ? E. Vait trumpai apibrėžė juos taip: tai grynas oras ir teisingas kvėpavimas, saulės šviesa, poilsis, fiziniai pratimai, teisinga mityba, vanduo (tiek higienai, grūdinimuisi, tiek kaip tinkamiausias gėrimas), saikingas naudojimasis viskuo, kas naudinga ir visiškas atsisakymas visko, kas kenkia, ir pasitikėjimas savo Kūrėju – Dievu.
Savo knygoje “Gydymo tarnystė”, kurioje daug dėmesio skyrė Jėzaus, kaip geriausio gydytojo pavyzdžiui, ji rašė: „Sveikatos apsaugai faktiškai skiriama per mažai dėmesio. Kur kas lengviau užbėgti už akių negaliai negu žinoti, kaip ją gydyti. Kiekvieno žmogaus asmeniška pareiga jo paties ir žmonijos labui – žinoti sveiko gyvenimo taisykles ir sąmoningai jų laikytis. Visi turi susipažinti su nuostabiausiu iš visų organizmų – žmogaus kūnu. Kad visi organai sveikai veiktų, derėtų suprasti įvairių organų funkcijas ir priklausomybę nuo vienas kito. Žmonės turėtų tyrinėti proto įtaką kūnui ir kūno – protui bei dėsnius, kurie juos valdo.” (E. Vait „Gydymo tarnystė“ 81 psl.)
Tai viena geriausių mano skaitytų minčių apie sveikatą. Ar gali žmogus tikėtis geros sveikatos, nesilaikydamas dėsnių, kuriais vadovaujasi jo organizmas. Kūrėjas visada su džiaugsmu bendradarbiaus, atstatydamas mūsų sveikatą, jeigu tik matys nuoširdų mūsų norą laikytis šių dėsnių.
Dar prieš sukurdamas žmogų, Dievas paruošė jam viską, ko reikia, viską, kad žmogus būtų laimingas. Tai ir oras gyvybės alsavimui, saulė, teikianti šviesą, šilumą, vanduo, be kurio gyvybė tiesiog neįsivaizduojama, diena ir naktis – aktyviai veiklai (Edeno sodo priežiūrai) ir poilsiui, Septintoji diena – ypatingas laikas, skirtas dvasinių jėgų atstatymui, bendravimui su Kūrėju, įvairūs augalai – maistui. Be to Dievas davė mums visišką pasirinkimo laisvę – pasitikėti Juo ar nepasitikėti. Jis perspėjo, kad žmogus susilaikytų pats spręsti – kas yra gerai, o kas blogai. Tą atsakomybę Dievas pasilieka Sau (šiandien tai didžiausias išbandymas mūsų savimeilei). Tik per Jį – tikrą gėrio etaloną, galime suprasti kas yra gerai, o kas blogai.
Dažnai vykstanti kova mūsų protuose tarp mūsų norų ir sveiko proto tėra mūsų priešinimasis Dievo balsui, kuris per sąžinę bando mums padėti pamatyti – kas yra gera, o kas bloga. Ir neretai mes, kaip ir pirmieji žmonės, apsisprendžiam atmesti šį balsą ir patys rinktis, kas mums gerai.
Karta iš kartos genetinėje atmintyje išlieka vis daugiau nukrypimų – sveikatos įstatymų pažeidimų rezultatų. Nieko nuostabaus, kad mūsų laikais ligų vis daugėja, jos darosi vis sunkiau įveikiamos.
Norėčiau keletą žodžių parašyti ir tiems, kas rūpinasi gyventi sveikai, stengiasi laikytis sveikatos įstatymų. Neretai tokie žmonės gali pasijusti pranašesni už kitus. Jau vien toks pranašumo jausmas gali būti labai pavojingas sveikatos įstatymų pažeidimas. Dievas įdeda daug pastangų, kad per mūsų sąžinę atvestų mus į tiesos kelią. Čia kaip apaštalas Paulius rašė korintiečiams: „ Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko giriesi, lyg nebūtum gavęs?“ (1 Korintiečiams 4:7)
Dievo Žodis taip pat yra geros sveikatos įstatymas. Jame surašytos tiesos – mūsų gyvenimui būtinas kelrodis. Tai mūsų dvasinės sveikatos pamatas, emocinės sveikatos stuburas, protinės ir fizinės sveikatos sargybinis.
Ir grįžtant prie klausimo, kodėl tiek mažai tų, kurie renkasi keisti savo gyvenimo įpročius. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žmogus, pabandęs tai padaryti, dažniausiai susiduria su jam neįveikiama užduotimi. Šventame Rašte pranašas Jeremijas perduoda Dievo žodžius: „Argi gali etiopas pakeisti savo odą, o leopardas – savo dėmes? Tad ar, įgudę blogai elgtis, galėtumėte daryti gera?“ (Jeremijo 13:23)
Ar mūsų jėgoms pakeisti blogus įpročius gerais? Patys to neįveiksim. Mums reikia pagalbos. Svarbu nesigėdinti tai pripažinti. Mūsų išdidumas yra pats baisiausias mūsų priešas. Susidūrę su savo silpnumu, nesugebėjimu kažką pakeisti savo gyvenime, neretai imam sau ir apinkiniams įrodinėti, kad mums ir taip gerai, kad mes ypatingi ir mums galioja kiti sveikatos dėsniai ir t.t. Sutikit, kad tai tėra tik bandymas paslėpti savo silpnumą. Ar ne daug geriau jį tiesiog pripažinti?
„Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti.
Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.
Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti.“ (Mato 5:3-6)
Tai Jėzaus žodžiai Jo kalno pamoksle. Jie galioja ir mūsų gyvensenos įpročiams.
Šventajame Rašte sveikata neatsiejama nuo dvasinės žmogaus būklės (ką šiandien pripažįsta ir Pasaulinė sveikatos organizacija). Šiandien ir medicinos mokslas pripažįsta, kad nemažai ligų yra žmogaus charakterio pasekmė. Kai Jėzus gydė, Jis gydė visą žmogų, apvalydamas jį ne tik nuo ligos, bet ir nuo jo nuodėmių. O po to pridurdavo: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!” (Jono 5:14) Štai jums ir gydymas, ir profilaktika.
Dievo gerumas kviečia mus pasikeisti. Viešpaties ramybė ir Jo malonė tepasilieka su jumis visais.
Autorius: Vytautas Kulšė
