Rupi duona su raugu (be cukraus)

Pasiūlymas mėgstantiems kepti duoną: vietoje cukraus naudokite datules. Jei jas išmirkysite ir gerai susmulkinsite vandenyje, jų skonio nesijaus. Privalumas toks, kad net ir be cukraus, duona nebus rūgšti.

Jums reikės šių produktų  (1 stikl. = 250 ml):

Datulių   –   300 – 360 g  (2 stikl.)
Saulėgrąžų   –   150 g  (1 stikl.)
Sėmenų (nemaltų)   –   150 g  (1 nepilna stikl.)
Avižinių dribsnių   –   150 g  (1,5 stikl.)
Kvietinių sėlenų   –   150 g  (apie 3 stikl.)
Vandens   –   1 litras
Druskos – 3 a.š.
Ruginių miltų rupių   –   400 g  ( 3 stikl.)
Kvietinių miltų   –   500 g  ( 3,5 – 4 stikl.)
Sezamo sėklų formos pabarstymui ir viršui.

Datules nuplauti, užpilti stikline vandens ir užvirti. Išjungti ugnį ir palikti atvėsti. Skystį nupilti atgal į stiklinę ir panaudoti į bendrą 1 litro vandens kiekį. Datules paspaudžiant tarp pirštų patikrinti ar nėra likusių kauliukų. Ant datulių užpilti vandens iš bendro pamatuoto kiekio ir su smulkintuvu suplakti iki tyrelės. Saulėgrąžas užplikyti 10 min. vandeniu.

Į suplaktų datulių – vandens tyrę sudėti raugą ir kitus produktus, išskyrus miltus. Gerai išmaišyti. Tada suberti ruginius miltus, išmaišyti. Minkant tešlą, po truputį berti kvietinius miltus. Labai gerai išminkyti. Tešla bus lipni.

Atskirti tešlos apie pusę 500 ml stiklainio, tai bus raugas kitam kartui duonai minkyti.
Formą patepti aliejumi, galima pabarstyti sezamo sėklom. Dėti tešlą į formą, viršų šlapia ranka suglaistyti ir pabarstyti sezamu, sausa ranka švelniai paspausti, kad prikibtų sezamo sėklos. Duoną ir kitam kartui paliktą stiklainyje raugą uždengti rankšluosčiu ir kildinti 12 h.
Kepti apie 1 h 20 min prie 175 – 200 °C, o stiklainį su raugu laikyti šaldytuve iki sekančio duonos kepimo.

Variantas: Jei naudosite rupius kvietinius miltus, sėlenų nedėkite. Tiems, kas nenori naudoti datulių, duonai reikės 100 g cukraus.

Saldainiai, augantys ant medžio – datulės

  • Datulės – vienas seniausiai žmonėms žinomų vaisių. Dėka savo švelnaus, saldaus skonio ir unikalių maistingų savybių jos ir šiandien yra svarbus kasdieninio raciono elementas daugelyje šalių. Datulės labai naudingos žmogui, ypač ten, kur klimatas yra karštas. Jau seniai datulės yra naudojamos ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydymo priemonė.
  • Datulėse yra iki 75 % gliukozės ir fruktozės, o ne sacharozės, todėl jos panašios į medų. Taip pat jos turtingos druskomis ir mineralinėmis medžiagomis: variu, geležimi, magniu, cinku, kaliu, fosforu, natriu, aliuminiu, kadmiu, kobaltu, siera, boru, manganu. Taip pat jose yra 23 įvairios aminorūgštys; daugelio iš jų kituose vaisiuose nėra. Šis nuostabus vaisius turi taip pat daug vitaminų: P, C, B1, B2, B6, beta-karotino, niacino, riboflamino, o taip pat pantoteninės rūgšties. Visa tai padeda įsisavinti angliavandenius, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Datulėse yra ir pektino, ląstelienos, kurie mažina kai kurių vėžinių susirgimų riziką. Taip pat jose yra fluoro, kuris saugo musų dantis nuo karieso, seleno – elemento, kuris mažina vėžinių susirgimų riziką ir stiprina mūsų imuninę sistemą. Datulių kaloringumas tik 230 kcal / 100 g. Kadangi datulės mažai kaloringos ir turi daug vertingų medžiagų, jos rekomenduojamos vietoje saldumynų tiems, kas nori atsikratyti viršsvorio ir laikytis dietos, ar palaikyti savo svorį normos ribose.
  • Datulės turi daug dietinių ir gydančių savybių. Labai vertinga jų savybė – tai retas vitamino C ir P derinys, kurie sustiprina vienas kito poveikį. Datulės padeda sergant anemija, naudingos pervargusiems ir fiziškai išsekusiems, sergantiems peršalimo ligomis. Tai puiki priemonė nuo distrofijos. Dietologai rekomenduoja datules nėščioms moterims, nes jose yra folinės rūgšties, riekalingos geram kūdikio vystymuisi.
  • Datulėse esantis natūralus cukrus daug vertingesnis nei rafinuotas baltas cukrus. Į datulių (be kauliukų) vidurį įdėkite graikišką riešutą, apvoliokite kokoso riešutų drožlėse – gausit nuostabų desertą, kurio niekas neatsisakys. Vaikams patinka tokie „saldainukai“. Juos būtina įtraukti į vaikų mitybos racioną. Jiems tai, be jokios abejonės, naudingiau nei įprasti saldainiai.

Šaltiniai: Laikrastis  „Ключи к здоровью” 2008 12, „Ключи к здоровью” 2010 09

Arbata

Arbata (arbatžolių) mūsų organizmui yra nuodai. Krikščionys turėtų jos atsisakyti. Kavos poveikis toks pat kenksmingas, tačiau jos vartojimo pasekmės organizmui dar labiau griaunančios. Pradžioje kava veikia stimuliuojančiai, dirbtinai pakeldama tonusą, o vėliau slopinančiai, sukeldama jėgų išsekimą. Kavos ir arbatos mėgėjus galima pažinti pagal jų išvaizdą. Veido spalva liguista, išvaizda liudija gyvybingumo trūkumą. Jų veiduose nėra sveiko rausvumo.

Žmonės, vartojantys kavą, arbatą, tabaką, opiumą ir kitus narkotikus, kenčia nuo įvairių negalavimų. Šie žalingi įpročiai turi būti su šaknimis išrauti, ir atsikratyti reikėtų ne nuo vieno kurio nors iš jų, bet nuo visų iš karto, nes jie visi pražūtingi mūsų fizinei, protinei, moralinei būklei.

Šaltinis: E.Vait „Oснoвы здoрoвoгo питaния“ 733, 734 citatos (421 orig. psl.)

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM