Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau…

DIEVO VAISTINĖ

💞 „Giedokite VIEŠPAČIUI dėkodami... Jis apdengia dangų debesimis, parūpina žemei lietaus, kalnuose želdina žolę.“ (Biblija, Psalmė 147, 7.8)

„Už daugel nuostabiausių dovanų aš garbinau Kūrėją:

už tai, kad gyvenu, už saulę, lietų, netgi vėją,

už turtą artimų širdžių, už tai, kad aš matau, girdžiu,

neklumpa kojos, už naują rytą,

už vakarus ramius ir už namus,

už jūrą, kuri gaivinančiom bangom pamoja,

bet niekad Jam už vandenį aš nedėkojau!


O šiandien jį geriu kaip vertingiausią gėrimą sveikatos

ir suprantu – nebūtų nei manęs, nei pievoje gėlių,

gyvybės ženklo čia nebūtų...

Su padėka aš gaivų vandenį kasdien geriu –

pasigėrėdama – po gurkšnį, po truputį –

ir šlovinu Kūrėją nuostabaus vandens ir žydinčios Visatos!“

(2008 balandis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

„Ar esame dėkingi? Ar mūsų dėkingumo užteks iki kitų metų ir ilgiau? Ar būsime mylintys ir gailestingi, kokius Dievas kiekvieną iš mūsų sukūrė? Į šiuos klausimus galime atsakyti teigiamai, tačiau negalėsime to įgyvendinti, jeigu dėkingumas nebus mūsų gyvenimo dalis.“

Frankas Hofmanas

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu džiaugsmo ir dėkingumo kupinos dienos 🥰.

Žmogų susargdina slogios mintys…

„Tarp dvasios ir fizinio kūno egzistuoja glaudus ryšys… Dvasios ramybė yra būtina gydymo procesui… Aš tikiu, kad mano tikėjimas suartina mane su Jėzumi, kuris rodė ligoniams tiek daug meilės ir užuojautos. Aš įsitikinęs, kad Dievas žino mano išgyvenimus tuomet, kai mane pagydo vaistai ir tuomet, kai lieku neišgydytas nuo ligos… Aš tikiu, kad, nuoširdžiai priėmus Evangeliją, ji gali pasitarnauti gydant ligas…

Nė vienas iš mūsų trokštamų dalykų – nei garbė, nei turtas, nei šlovė ar prestižas – negali išgydyti sugniuždytos širdies, nepajėgia suteikti sielai ramybės ar išgydyti ligų. Tačiau asmeniškai suvokta ir patirta Dievo meilė gali gydančiu prisilietimu pasiekti kiekvieną kūno vietą.

Žinodami, kad esame Dievo priimti, kad mums atleista ir kad esame mylimi, galime išsivaduoti iš kaltės ir širdgėlos jausmų, atsikratyti nerimo ir baimės, kurie griauna mūsų gyvenimą ir sukelia ligas. Aš tikiu, kad šios naštos gali būti nuimtos, kai ateiname pas Jėzų ir susipažįstame su Juo asmeniškai.

Labai dažnai ligos atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo. Žmonės yra įsipainioję į įpročių pinkles, ir tie netinkami įpročiai gali sužlugdyti jų sveikatą. Galbūt mes patys buvome jų vergai, o gal vis dar su jais kovojame ir dabar… Geroji naujiena apie Jėzų yra ta, kad Jis gali suteikti jums jėgų nugalėti. Jis gali būti tas tiltas, kuriuo į jūsų gyvenimą ateis permainos.”

Alanas Hodžis

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Laimė glūdi mumyse, o ne…

PRIKRITO...

„Viešpatie, Tu buvai mūsų užuovėja... Mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį." (Biblija, Psalmė 90, 1.12)

Prikrito į širdį gražiausių pavasarių kregždžių čirškimo

ir žydinčios meilės medaus.

Prikrito ir metų šviesos, ir... kartėlio likimo,

ir auksinio rudens palaimingo lietaus.


Prikrito į širdį gerumo čiobrelių ir mėtų

ir artimųjų brangios šilumos.

Eini (gal skrendi tarsi šilko sparnais siuvinėtais?) –

laiminga nuo tos Dangaus dovanos...


Prikrito... ir prilašnojo...

Širdis kupina už tą turtą Dievui dėkoja...


(2006 sausis)

Romualda Adomaitytė-Chabarina

Šaltinis: Romualdos Adomaitytės-Chabarinos knyga „Nesipykit, keliaujantys paukščiai“

Linkiu laimės ir dėkingumo kupinos dienos 🥰.

Ar turi viltį?

Ką jums asmeniškai reiškia šis PAŽADAS? Suteikia ramybę ar daugiau klausimų?

„Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe]. Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės. Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su Juo. Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis Jam nebeturi galios. Kad Jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.„ (Romiečiams‬ ‭6‬, 5‬-‭11‬)

Kaip sau atleisti?!

Kartais darome dalykus, kuriuos gėda prisiminti, supykę pasakome žodžius, kurių nesugrąžinsi, priimame sprendimus, tragiškai keičiančius kitų gyvenimą.

❓ Ką daryti, kaip atleisti sau, užuot teisinusis. Kaip priimti savo praeitį ir gyventi santarvėje su savimi?

👉🏻 1) IŠTAISYKITE (paprašykite atleidimo, kompensuokite)

Jei pakenkėte reputacijai, verslui, padarėte didelę (arba ne tokią didelę) žalą, eikite ir ištaisykite. Pripažinkite, kad suklydote, įžeidėte ar pakenkėte pasitikėjimui. Atlyginkite žalą arba pasiūlykite kompensaciją. Net jei visiškai ištaisyti nepavyks, tai palengvins kaltės jausmą. Baimės pripažinti kaltę įveikimas ir atleidimas sau yra glaudžiai susiję.

👉🏻 2) ATSKIRKITE (aš ir mano klaida nėra tas pats)

Tai yra tai, kas atsitiko, o ne tai, kas aš esu. Klaidą galima ištaisyti arba suvokti. Klaidos ir jų apmąstymas gali jus pakeisti. Tačiau jūs nesate klaida. Toks atsiskyrimas padeda išsikelti tikslą ir pa(si)taisyti, o ne pasinerti į savigraužą, kuri nėra konstruktyvi.

👉🏻 3) PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ

Kai kurie veiksmai ir žodžiai liks su jumis visam laikui. Turėsite su tuo gyventi (suprasdami, kad tas žmogus jumis nebepasitikės, prireiks laiko santykiams atkurti, reikės grąžinti pinigus, iš naujo susikurti reputaciją). Tokia yra kaina. Tačiau visada atsiras tokių, kurie atleis ir supras. Kurie padės ir nebeprisimins apmaudaus aplaidumo, kurie mylės, nepaisant to, kas buvo. Kurie priims į darbą ir suteiks jums šansą, kurie parems, nes gyvenimas nėra vien klaidos.

👉🏻 4) PRIIMKITE KAIP PATIRTĮ

Taip, tai nutiko. Taip, aš padariau klaidą. Taip, viskas galėjo būti kitaip. Tačiau realybė yra tokia, jos negalima atsukti atgal. Ir galite dėl to gailėtis, demonstruoti atgailą sau (ar kitiems), bet jei neišmoksite pamokos, tai viskas veltui. Jei išmoksite, kas yra teisinga o kas ne, net karti patirtis bus naudinga.

👉🏻 5) KEISKITĖS

Suvokti, pripažinti, pataisyti yra puiku. Tačiau likti tuo pačiu žmogumi, kuris užlipa ant to paties mėgstamo „grėblio“, pavojinga. Jei klysti ir jausti kaltę jus paskatino jūsų įsitikinimai, keiskite įsitikinimus. Jei jūsų veiksmų įskaudinti kiti nusisuka nuo jūsų, pakeiskite savo veiksmus. Jei kalbate neapmąstydami žodžių, nuo šiol apgalvokite prieš kalbėdami. Keiskitės, kitaip savigrauža ir nuolatiniai prašymai atleisti yra tik laiko švaistymas.

👉🏻 6) TAI NĖRA GREITA

Nesitikėkit iš savęs greito atleidimo. O, padarysiu tai lengvai ir greitai. Kartais būna ir greitai, bet dažniau tam reikia laiko, daug laiko. Suteikite sau laiko priimti, suvokti ir pradėti elgtis su savimi gailestingai. Jūsų emocinė sfera tikrai tai įvertins!

‼️Visa tai labai nelengva. Tačiau visada galime sulaukti pagalbos iš mūsų dangiškojo Tėvo, kuris su džiaugsmu padės mums suprasti visas atleidimo paslaptis. Visada galime kreiptis į Jį maldoje, o per Jo Žodį, Bibliją, gauti atsakymus.

🧡 „…Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ (Mato 6, 12)

Šaltinis: Telegram kanalas „Necukrinė psichologija“

RSS
Follow by Email
YouTube
INSTAGRAM